Ambasadorius... UNICEF ambasadorius Pereiti į pagrindinį turinį

Ambasadorius... UNICEF ambasadorius

2009-05-15 08:53
"Bondas... Džeimsas Bondas", – taip prisistatydavo aktorių Rogerį Moore'ą išgarsinęs personažas Jos Didenybės agentas 007. Bet britų kino žvaigždei mieliausias dabartinis jo vaidmuo – Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) geros valios ambasadoriaus.

"Bondas... Džeimsas Bondas", – taip prisistatydavo aktorių Rogerį Moore'ą išgarsinęs personažas Jos Didenybės agentas 007. Bet britų kino žvaigždei mieliausias dabartinis jo vaidmuo – Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) geros valios ambasadoriaus.

"Tai ne vaidmuo, aš tuo gyvenu", – išskirtiniame interviu dienraščiui teigė R.Moore'as.

81 metų žvaigždės, kaip ir jo vaidinto Džeimso Bondo, gyvenime labai daug lemia moterys. Susižavėjęs viena, jis tapo geros valios ambasadoriumi. Nesugebėjęs atsispirti kitai, ją vedė. Ir į Lietuvą su žmona Kristina šią savaitė jis atvyko, kaip pats prisipažino, pakviestas žavios damos.

Moterų dėmesio nestokojantis Džeimsas Bondas net ir sulaukęs garbaus amžiaus spinduliuoja pasitempusio ir galantiško džentelmeno žavesiu, pakeri auditoriją ekranuose daugybę kartų matyta šypsena ir subtiliu humoru.

Su britišku akcentu taręs "Labas rytas", R.Moore'as sukėlė ketvirtadienį į jo spaudos konferenciją sugužėjusių žurnalistų aplodismentus.

"Ar tik neišsitrauks iš kišenės pistoleto?" – su šypsena turbūt pagalvojo kiekvienas. Bet dabar garsusis agentas kovoja kitokiais ginklais ir su kitokiu priešu.

– Nuo 1991 m., kai tapote UNICEF geros valios ambasadoriumi, aplankėte gausybę šalių, bendravote su įtakingais verslininkais ir aukšto rango politikais. Dėl ko stengiatės atverti jų akis?

– Pasaulis dabar išgyvena didžiulę krizę. Skurdas, ligos, maisto ir geriamojo vandens trūkumas, antisanitarinės gyvenimo sąlygos – visos šios bėdos kamuoja daugybę pasaulio vaikų.

Mes su Kristina keliaudami po pasaulį savo akimis matėme daug siaubingų dalykų. Pavyzdžiui, Maroke labai trūksta mokyklų. Lankėmės vienoje gyvenvietėje, ten penkiose mokyklose mokėsi 50 berniukų ir nė vienos mergaitės. Jos turėjo dirbti, nešiojo vandenį aukštai iš kalnų į savo gyvenvietę. Kita priežastis – netinkamos sanitarinės sąlygos. Mokyklose trūko tualetų, o mergaitės negalėjo naudotis tais pačiais, kaip ir berniukai.

Prasidėjus sausrai lankėmės Zambijos kaime. Ten mus džiaugsmo šūkiais ir dainomis pasitiko didelis būrys našlaičių, jų tėvai buvo mirę nuo AIDS arba iš bado. Iš suaugusiųjų kaime gyveno tik senukai. Viena jų, fiziškai išsekusi, kataraktos pažeistomis akimis, man pasakė: "Anksčiau gyvenome kaip žmonės, o dabar nepajėgiame gyventi net kaip žvėrys."

Kaimo vyresnieji siųsdavo vaikus į krūmynus rinkti šaknų ir patys jas ragaudavo. Jeigu neapsinuodydavo, duodavo valgyti mažiesiems.

Kristina paklausė vienos mergaitės iš vietos mokyklos, kada ji pastarąjį kartą valgė. Ši atsakė: "Vakar ryte." Kaip gali dirbti smegenys, jeigu pilvas tuščias?

– Ar šioje blogio ir nepritekliaus jūroje atsiranda vietos geroms emocijoms? Ar nors retsykiais pasijuntate laimingas?

– Taip, jaučiuosi laimingas kai matau, kaip vaikai graibsto UNICEF atsiųstą pagalbą, patenkinti ir kiek nustebę traukia iš dėžių futbolo kamuolius. Jie nežino, kas yra futbolas, bet yra laimingi turėdami, ką pasivaikyti. Tiesiog nuostabu, kad tokie paprasti dalykai gali padaryti vaikus laimingus.

Futbolas yra labai svarbi UNICEF programos dalis. Jis padeda reabilituotis vaikams, kurie nuo mažens verčiami imti į rankas ginklus ir kariauti. Vienas buvęs mažametis kareivis man pasakojo, kad prieš metus šaudė į kitus žmones, o kai pradėjo žaisti futbolą, jo gyvenimas pasikeitė. Jis susirado daug draugų, ėmė kitaip žiūrėti į aplinkinius, kai spirdavo kamuolį kitiems, o šie grąžindavo jį atgal.

– Būdamas UNICEF geros valios ambasadoriumi esate aplankęs daugybę šalių. Kur daugiau laiko praleidžiate: namie ar užsienyje?

– Kelionėse praleidžiu maždaug ketvirtadalį ar trečdalį metų. Važinėju pas vaikus, dalyvauju konferencijose ir labdaros renginiuose.

– O ar lieka laiko sau ir šeimai?

– Mano žmona visuomet keliauja su manimi, visada esame kartu. Išskyrus tuos atvejus, kai aš einu pas gydytoją, o ji – pas kirpėją (šypsosi). Kristina mane labai palaiko, padeda dirbti UNICEF. Iš tikrųjų ji yra didesnė geros valios ambasadorė negu aš.

– Dauguma žmonių jus pažįsta kaip Džeimsą Bondą? Ar tikras R.Moore'o gyvenimas panašus į legendinio agento?

– Džeimsas Bondas turėjo neišsemiamą sąskaitą, galėjo keliauti bet kur, jam visuomet sekdavosi. Filmuose geras vaikinas visada laimi ir gauna gražią merginą. Bet visa tai tėra fantazija. Tikrame gyvenime viskas ne taip paprasta kaip filmo scenarijuje.

– Ar galime tikėtis vėl pamatyti jus ekrane?

– Visko gali būti, aš niekada nesakau "niekada". Šiuo metu garsinu daug filmų, dirbu prie dokumentikos.

– Jums patiko pastarieji filmai apie Džeimsą Bondą?

– Taip, man patiko dvi pastarosios juostos. Didelį įspūdį paliko "Paguodos kvanto" režisūra. Danielis Craigas, mano manymu, puikiai tinka Džeimso Bondo vaidmeniui.


R.Moore'o biografija

1927 m. Londono policininko šeimoje gimęs R.Moore'as per ilgą aktoriaus karjerą vaidino pusšimtyje filmų, bet pasaulinį pripažinimą jam atnešė serialas "Šventasis" (1962–1969 m.) ir septyni filmai apie agentą Džeimsą Bondą (1973–1985 m.).

Per filmavimą Indijoje pamatęs, kokiomis sąlygomis gyvena šios šalies vaikai, jis susirūpino trečiojo pasaulio problemomis ir 1991 m. tapo UNICEF geros valios ambasadoriumi. Šia idėja aktorių užkrėtė jo bičiulė, kita kino legenda Audrey Hepburn, tarnavusi pasaulio vaikams iki pat mirties 1993 m.

R.Moore'as yra gavęs ne vieną apdovanojimą tiek už vaidybą, tiek už labdaringą veiklą. Karalienė Elžbieta II 1999 m. jam suteikė riterio titulą.

2002 m. R.Moore'as vedė Danijos multimilijonierę Kristiną "Kiki" Tholstrup. Tai jau ketvirta jo santuoka. Iš trečios santuokos jis turi tris vaikus.

Šiuo metu R.Moore'as su žmona gyvena Šveicarijoje.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų