Didžiulė porcija baltos mišrainės, virta bulvė su silke, kupinas šaukštas grybų salotų, stiklinė kisieliaus, gabalas keptos lydekos, kelios saujos kūčiukų, keli pyragėliai su raugintais kopūstais, aguonpienio viskam sparčiau nuryti ir vėl viskas iš pradžių. Tai ne ištrauka iš garsaus prancūzų rašytojo Fransua Rablė satyrinio romano „Gargantiua ir Pantagriuelis“, kuriame, anot mitybos specialistų, aprašytas pirmasis bulimijos atvejis. Tai statistinio lietuvio Kalėdinis meniu.
Penktadalis vyrų ir moterų mūsų šalyje yra nutukę. Artėja dvi didžiosios metų šventės, viena po kitos, kai valgysime skaniai, todėl daug. Medikai perspėja: nutukimas smūgiuoja širdies ir kraujagyslių ligomis.
Kaip išvengti didžiausio švenčių negalavimo – persivalgymo?
Šventinio maratono pasekmės
Ne tik persivalgymas per šventes, bet ir pasiruošimas joms – maisto gaminimas, namų puošimas bei tvarkymas, dovanėlių pirkimas, pakavimas sukelia fizinę ir emocinę įtampą. Tai, tvirtina Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro skyriaus vedėja Rūta Babravičienė, gali tapti ir širdies, ir virškinimo trakto negalavimų priežastimi.
Po viso prieššventinio maratono sėdus prie Kūčių stalo tenka bent jau paragauti ne mažiau kaip 12 patielaų. Tokios mūsų tradicijos. Kitądien – švetiniai kalėdiniai pusryčiai, pietūs, vakarienė svečiuose arba su svečiais namuose.
Po savaitės – Naujųjų metų šventė. Tai laikotarpis, per kurį ne vienas nuolat jaučiasi persivalgęs, priauga svorio.
„Persivalgymas – ne tik skrandžio apkrova, kai prastai jaučiamės nuo per didelio maisto ir gėrimų kiekio. Persivalgymas gali išprovokuoti rimtas ligas. Pavyzdžiui, net ir kartą persivalgius, ypač, jei kartu vartojamas riebus maistas ir alkoholis, gali kilti kasos uždegimas. Taip tarsi pažadinamos įsisenėjusios virškinamojo trakto – skrandžio, kepenų ligos“, – perspėja sveikatos specialistė Rūta Babravičienė.
Persivalgius pablogėja bendra savijauta. Gali svaigti galva, pykinti, darytis silpna, nes dideliam maisto kiekiui suvirškinti reikia daugiau fermentų, organizmas dėl to patiria savotišką stresą. Daugiau darbo tenka skrandžiui, kasai, kepenims, tulžies pūslei. Su tuo susidoroja tik sveiki organai, priešingu atveju susergama.
Pasiekėme pavojingą ribą
Nereikia nė švenčių – antsvoris nustatytas pusei, o nutukimas – penktadaliui Lietuvos vyrų ir moterų. Lietuvos širdies asociacija atkreipia dėmesį, kad kiekvienas antsvorio kilogramas padidina smulkiųjų kraujagyslių, kuriomis širdis priversta pumpuoti kraują, ilgį maždaug 2 km. Širdžiai tai yra papildomas krūvis – ji padidėja, sustorėja jos sienelės.
Pasak gydytojos dietologės Editos Gavelienės, tai, kad penktadaliui Lietuvos vyrų ir moterų nustatytas nutukimas, yra pavojingas skaičius. Moterims būna daugiau provokacinių veiksnių, kurie sukelia kalorijų poreikio pokytį. Šie veiksniai susiję su hormonų pokyčiais nėštumo, menopauzės laikotarpiais.
Klimakteriniu periodu nutukimo rizika ne tik didėja, bet ir keičiasi jo pobūdis – atsiranda vadinamasis pilvinis nutukimas. E.Gavelienė pabrėžė, kad pastarasis itin pavojingas kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligas.
Valgyti reikia reguliariai
Blogai, kad šiandien laikas taupomas reguliariai nepavalgant, o po to, dažniausiai vakarais, persivalgant.
„Svorio problemų turintys žmonės nesikreipia į dietologus, nes mano, kad reikės imtis drastiškų priemonių – badauti, atsisakyti mėgstamų patiekalų. Tai netiesa. Vienas pagrindinių receptų, norint palaikyti normalų sveiką svorį, – reguliarus valgymas. Taip pat svarbu saikingumas ir maisto įvairovė“, – tinkamos mitybos receptais dalijasi dietologė.
Anot medikės, moterys į dietologą kreipiasi, kai jų netenkina estetinė išvaizda, o vyrai – kai sutrinka sveikata. Verta žinoti, kad, 10 proc. sumažinus kūno svorį, kai žmogui nustatytas nutukimas, sumažėja trombozės ir padidėjusio kraujospūdžio rizika.
Riebalų vartojama vis daugiau
Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo išvadose skelbiama, kad pastaraisiais dešimtmečiais daugelio pasaulio valstybių gyventojų mityba keitėsi sveikatos nenaudai.
Išaugo didelės energinės vertės maisto produktų, turinčių daug riebalų ir cukraus, vartojimas. Daržovių, vaisių ir mažai perdirbtų grūdinių produktų vartojama nepakankamai. Tokie mitybos pokyčiai skatina nutukimą.
Anot gydytojos dietologės E.Gavelienės, tik 8–10 proc. Lietuvos gyventojų domisi, ką valgo.
„Klaidingai manoma, kad sveika tai, kas brangu. Anaiptol, reikia skaityti produktų aprašymus, o ne žiūrėti, kokia jų kaina. Sveikoje mityboje labai svarbu yra maisto įvairovė, nes nėra produkto, kuriame būtų visų žmogui reikalingų maistinių medžiagų.“
Ką daryti persivalgius?
Vaistininkė Virgilija Bečelytė teigė, jog sutrikus virškinimui būtina vartoti pakankamai skysčių – ne mažiau nei 1,5-2 litrus per parą. „Vidurius laisvina gysločių, šaltekšnių, pankolių, kmynų arbata. Užkietėjus viduriams, veiksminga gerti slyvų, šeivamedžių, abrikosų, vynuogių, morkų bei raugintų kopūstų sultis. Taip pat valgyti žalių ar džiovintų slyvų, figų, abrikosų, datulių. Pykinimą slopina mėtų, pipirmėčių arbata, o pilvo dieglius nuramina ajerų, ramunėlių, raudonėlių arbata. Apsinuodijus reikėtų nepamiršti aktyvintos anglies tablečių.
Pilvo pūtimą sumažins simetikono preparatai, o nevirškinimą (kai raugėjama maistu, tulžimi) įveikti padės fermentiniai preparatai. Juos derėtų vartoti prieš valgį ar valgant, nes būtent tada jie gali palengvinti virškinimą. Per šventes naudinga šių preparatų vartoti kiekvieno valgio metu, ypač žinant, kad teks valgyti daugiau ir ne visai įprasto maisto“, - pasakojo vaistininkė. Jaučiant pilve sunkumą, pastarąjį maudžiant, V. Bečelytė patarė šią kūno dalį šiek tiek „pamankštinti“. „Įtraukite pilvą, palaikykite 10-15 sekundžių ir atpalaiduokite. Pratimą darykite 5 minutes. Rezultatas – geresnė kraujo cirkuliacija, aktyvesnė žarnyno motorinė funkcija. Pilvą galite ir pamasažuoti. Sukamuosius judesius atlikite pagal laikrodžio rodyklę“, - tvirtino vaistininkė.
Nutukimas gali būti vertinamas pagal kūno masės indeksą
KMI = kūno masė (kg) / ūgis (m2)
KMI < 18 – per mažas svoris
KMI 18–24,9 – normalus svoris
KMI 25–29,9 – antsvoris
KMI > 30 – nutukimas
KMI formulė
KMI skaičiuojamas matuojant žmogaus svorį bei ūgį.
KMI = svoris (kg) padalytas iš ūgio (m) kvadratu.
Skaičiai kaltina
Nuo 1994 m. antsvorio paplitimas tarp vyrų padidėjo nuo 47 iki 60 proc., o nutukimo – nuo 10 iki 19 proc. Antsvorio ir nutukimo paplitimas per šiuos metus tarp moterų nepasikeitė.
Mitybos receptai
Pirkdami maisto produktus švenčių stalui, būtinai atkreipkite dėmesį į galiojimo laiką, o gamindami patiekalus laikykitės pagrindinių higienos reikalavimų.
Valgydami neprisikraukite per daug maisto į lėkštę, o visko paragaukite po truputį, valgykite neskubėdami.
Kai pasijusite sotūs, daugiau nebevalgykite.
Rinkitės tokius patiekalus, kurių rečiau valgote kasdien. Galima atsisakyti duonos.
Sergantieji širdies-kraujagyslių ligomis turėtų vengti silkės, nes nuo didelio kiekio druskos padidėja kraujo spaudimas.
Sergantieji virškinamojo trakto ligomis turėtų atsargiau valgyti patiekalus iš grybų, nes jie skrandyje virškinami net 3 valandas.
Labai blogas derinys – grybai ir alkoholis: jeigu išsiskiria grybų nuodai, alkoholis sustiprina jų poveikį.
Vartojant alkoholį būtina jausti saiką, nemaišyti įvairių rūšių svaigiųjų gėrimų.
Negerai valgyti visą vakarą ar dieną. Reikia padaryti pertrauką, pavaikščioti, pastovėti, pajudėti, išeiti į gryną orą.
Likus kelioms valandoms iki šventinės vakarienės ar pietų patartina išgerti virškinimą gerinančios arbatos, mineralinio vandens.
Sergantiems virškinamojo trakto ligomis vertėtų išgerti virškinimo fermentų. Jie pagreitina virškinimą.
Valgant patartina atsisakyti didesnio kiekio skysčių, nes jie atskiedžia skrandžio sultis ir taip dar labiau apsunkina virškinimą. Gaiviaisiais gėrimais mėgautis geriau praėjus šiek tiek laiko po valgio.
Pavalgius maistą geriausia nuo stalo nuimti ir padėti į šaldytuvą. Vėliau stalą vėl galima padengti.
Saldumynus patartina valgyti po pertraukos.
Naujausi komentarai