Vasarą padaugėja žmonių, besikreipiančių į alergologus. Kai kurie jų atrodo lyg būtų persikaitinę saulėje - yra išberti, kūnas nusėtas pūslėmis, odą niežti. Tačiau tai ne per ilgo buvimo saulėje padarinys, o alerginė reakcija į saulės spindulius arba nusideginimas augalais.
Mažylę atnešė ant rankų
Atostogų linksmybes gali apkartinti ne tik traumos, bet ir nudegimas nuo paprasčiausių kiemo pakraštyje žaliuojančių augalų. Tuo įsitikino dvi mažamečius vaikus auginančios šeimos.
Į gydytojos kabinetą aštuonerių Deimantę ant rankų atnešė motina. Mergaitė dėl didžiulės vandeningos pūslės ant kelio sąnario nepajėgė vaikščioti. Jai labai skaudėjo.
Alergologė nustatė, jog mažametė nusidegino rūtomis. Žaisdama kieme pas močiutę mergaitė prie rūtų vos prisilietė, tačiau saulėtą dieną to pakako, kad nusidegintų.
Ketverių vilnietis Ramūnas tėvus išgąsdino iš kiemo sugrįžęs pūslėtomis rankomis. Berniukas prisilietė prie plačialapių augalų, augančių šalia namų, botanikų vadinamų Sosnovskio barščiais.
Išskiria nuodingas medžiagas
„Dauguma augalų pavojingiausi būna vasarą, tuomet, šviečiant saulei, jie išskiria daugiau nuodingų medžiagų nei įprastai. Reikia įspėti, kad jautriems žmonėms beveik kiekvienas augalas gali sukelti alergiją", - poilsiautojų neguodė Kauno medicinos universiteto klinikų gydytoja alergologė-pulmonologė Eglė Vaitkaitienė. Tačiau žinant, ko būtent reikėtų pasisaugoti, galima nesunkiai išvengti alerginės odos reakcijos į augalus -
kontaktinio dermatito.
Geriausiai visiems žinomas ir bene pavojingiausias mūsų šalyje alergiją sukeliantis augalas - barštis. Lietuvoje galima aptikti tris jo rūšis, tai Sosnovskio, sibirinis ir laukinis barščiai.
Prieš 40 metų į Lietuvą iš Kaukazo atvežtas Sosnovskio barštis turėjo būti naudojamas pašarams, tačiau paplito ir auga visuose pašaliuose.
Į gydytojus neretai kreipiasi pūslėmis nusėti žmonės, o išnaikinti barščius labai sunku. „Liečiant Sosnovskio barštį, jį skinant ar šienaujant galima smarkiai nudegti neapsaugotą odą", - pasakojo gydytoja E.Vaitkaitienė. Tokiu atveju alerginė odos reakcija pasireiškia odos paraudimu, didelėmis vandeningomis pūslėmis, kurioms plyšus susidaro ilgai negyjančios žaizdos.
Net iki kelių metrų aukščio užaugantys plačialapiai baltai žydintys barščiai dažniausiai keroja paupiuose, sąvartynuose ar pakelėse. Apylinkėse pastebėjus Sosnovskio barščių ir nusprendus juos nupjauti, tai reikėtų daryti vėsią apniukusią dieną ir būtinai dėvint ilgus drabužius - kad būtų apsaugota oda.
Žymės keleriems metams
„Lietuvių liaudies dainose dažnai apdainuojama žalioji rūta, nors, tiesą sakant, šis augalas niekada savaime neaugo Lietuvoje. Rūtos tėvynė - Viduržemio jūros regionas, o į Lietuvą šis augalas buvo atvežtas krikščionių vienuolių. Nors kai kas dar augina rūtas vaistams nuo skausmo, per daug garbinti močiučių darželių augalo nereikėtų - jis taip pat pavojingas", - įspėjo alergologė.
Žalioji rūta, darželiuose bei soduose žalsvai geltonais žiedais žydinti birželio-rugsėjo mėnesiais, taip pat dirgina odą ir didina jos jautrumą saulės spinduliams. Prisilietus prie rūtos, ypač po lietaus, galima nudegti odą. Pakitusi odos pigmentacija - dažniausiai rudos dėmės - išlieka net keletą metų. Dažnos šio augalo aukos - maži vaikai, žaidžiantys kiemuose ir mėgstantys pasipuošti „tatuiruotėmis" iš rūtos lapelių.
Pavojus ir nuosavame darže
Alergologė E.Vaitkaitienė įspėjo ir daržininkus, auginančius pomidorus. Einant dirbti į daržą ar šiltnamį reikėtų dėvėti odą dengiančius drabužius ir pirštines, nes prisilietus prie pomidorų lapų ir stiebų saulėtą dieną taip pat gali kilti alergija.
Ji pasireiškia odos paraudimu, niežuliu, deginimu, pūslėmis ar nedidelėmis pūslelėmis. Vietoje, kuria prisiliesta prie pomidoro, po savaitės gali atsirasti rudų dėmių. Kai pažeista sunkiau, galimas ir galvos skausmas, kiti negalavimai ar karščiavimas.
Netikėtų odos reakcijų sukelia ir sode auginami krapai, petražolės, pastarnokai, morkų lapai, pupelės bei juodieji serbentai. Nuodingųjų medžiagų turintiems augalams botanikai priskiria ir pakalnutes.
Naujausi komentarai