Dai­va sėk­min­gai iš­lai­kė vals­ty­bi­nius eg­za­mi­nus uni­ver­si­te­te, tik ap­siau­ti aukš­ta­kul­nių per iš­leis­tu­ves neišd­rį­so. Po ko­jo­mis no­rė­jo jaus­ti tvir­tą pa­grin­dą. Juk ne kiek­vie­nam paaiš­kin­si, kad ko­jos vir­pa ne dėl šam­pa­no, o dėl iš­sė­ti­nės skle­ro­zės. Ši klas­tin­ga li­ga pa­ma­žu su­kaus­to vi­są žmo­gaus kū­ną.

„Ma­ne iš­ti­ko šo­kas, kai su­ži­no­jau, kuo ser­gu", - su iš­sė­ti­nės skle­ro­zės diag­no­ze vis dar ne­su­si­tai­ko 23-ejų Dai­va. Pa­var­dės ji pra­šė ne­ra­šy­ti, kad li­ga ne­pa­kenk­tų kar­je­rai. Mer­gi­na ką tik bai­gė uni­ver­si­te­tą ir su­si­ra­do dar­bą far­ma­ci­jos sri­ty­je, bet yra įsi­ti­ki­nu­si, kad ser­gan­čių dar­buo­to­jų nie­kam ne­rei­kia.

Prie­žas­tys neaiš­kios

Apie li­gą kal­ban­čios Dai­vos aky­se su­bliz­go aša­ros, bet žo­džiais mer­gi­na sten­gė­si ne­ri­mą nu­vy­ti ša­lin. „Ry­tą at­si­ke­liu, ran­kas ko­jas pa­ju­di­nu, va­di­na­si, vis­kas ge­rai, ir už tai dė­ko­ju Die­vui", - sa­kė.

Cent­ri­nės ner­vų sis­te­mos li­gos - iš­sė­ti­nės skle­ro­zės - prie­žas­tys ne­ži­no­mos. Nė­ra įro­dy­ta, kad ši li­ga pa­vel­di­ma, nors Dai­vos gi­mi­nė­je da­bar ja ser­ga trys žmo­nės. „Blo­gai, kad Lie­tu­vo­je gi­miau", - ir juo­kais, ir rim­tai ap­gai­les­tavo Dai­va. Gel­to­no­džiai ir juo­dao­džiai iš­sė­ti­ne skle­ro­ze ser­ga la­bai re­tai, o šiau­rie­čius ši li­ga puo­la daž­niau­siai.

„Iš­sė­ti­nė skle­ro­zė itin pa­pli­tu­si drėg­no, vė­saus kli­ma­to re­gio­nuo­se", - paaiš­ki­no gy­dy­to­ja neu­ro­lo­gė L.Mal­cie­nė. Li­ga pra­de­da vys­ty­tis, kai sme­ge­nų dan­ga­las mie­li­nas su­trū­ki­nė­ja ir ap­nuo­gin­tos ner­vi­nės skai­du­los ne­be­ga­li per­duo­ti im­pul­sų, re­gu­liuo­jan­čių žmo­gaus ju­ti­mus ir ju­de­sius. Ne­gy­do­ma li­ga ga­li baig­tis vi­siš­ku neį­ga­lu­mu ir pri­kaus­ty­ti žmo­gų prie pa­ta­lo.

Juo­kas pro aša­ras

Pir­mie­ji iš­sė­ti­nės skle­ro­zės simp­to­mai, ku­riuos pa­jun­ta ligonis, bū­din­gi dau­gy­bei li­gų. Kai Dai­vą vis daž­niau apim­da­vo silp­nu­mas, gal­vos svai­gu­lys, sun­ku bu­vo su­si­kaup­ti mo­kan­tis, at­ro­dė, kad dėl to kal­ta stu­di­jų įtam­pa, nes ar­tė­jo vals­ty­bi­niai eg­za­mi­nai.
Prieš tai be­ne pu­sę me­tų ją nuo­lat py­ki­no. „Šis ne­ga­la­vi­mas išė­jo į nau­dą - fi­gū­ra ta­po dai­les­nė", - juo­kavo Dai­va. Mo­ky­tis bu­vo sun­ku. „Bū­da­vo, vie­ną va­lan­dą pa­si­mo­kau, dvi bim­bi­nė­ju", - pri­si­mi­nė bu­vu­si stu­den­tė.

Gy­dy­to­ja L.Mal­cie­nė iš pa­tir­ties ži­no, kad li­ga įta­ria­ma ne iš kar­to. Daž­nai li­go­niams iš pra­džių nu­sta­to­mi krau­jo­ta­kos su­tri­ki­mai, nuo­var­gis, bet ne iš­sė­ti­nė skle­ro­zė. „Rei­kė­tų ne­dels­ti ir to­kius li­go­nius iš­kart siųs­ti neu­ro­lo­gams. Ge­riau ne­pat­vir­tin­ti iš­sė­ti­nės skle­ro­zės diag­no­zės at­li­kus ty­ri­mus, nei li­gą už­leis­ti. Juk ner­vų sis­te­ma neat­sis­ta­to", - ti­ki­no gy­dy­to­ja neu­ro­lo­gė.

Po­žy­mis - drėg­ni dra­bu­žiai

Pir­mo­ji li­gos ata­ka ga­li pa­si­reikš­ti stai­ga. Simp­to­mai - ne­ly­gu ku­rio­je gal­vos ir nu­ga­ros sme­ge­nų vie­to­je pa­žei­džia­mas mie­li­no sluoks­nis. Kiek­vie­nam li­go­niui tai ga­li pa­si­reikš­ti la­bai skir­tin­gai. Tai neįp­ras­ti po­jū­čiai, re­gė­ji­mo, ju­dė­ji­mo, koor­di­na­ci­jos, šla­pi­ni­ni­mo­si ir tuš­ti­ni­mo­si su­tri­ki­mai, nuo­var­gis, skaus­mas. Daž­nai simp­to­mai pra­nyks­ta po ke­lių die­nų ar sa­vai­čių, ir žmo­gus ku­rį lai­ką jau­čia­si svei­kas. Šis lai­ko­tar­pis va­di­na­mas re­mi­si­ja.

Far­ma­ci­nin­kė Dai­va pir­mą­kart su­si­rgo prieš tre­jus me­tus. „Tuo­met la­bai svai­go gal­va, py­ki­no, dve­ji­no­si aky­se, jos žvai­ra­vo. Oku­lis­tė at­me­tė žvai­ru­mo diag­no­zę, ki­ti gy­dy­to­jai sa­kė, kad tai - pa­tir­tos au­toa­va­ri­jos pa­da­ri­niai", - pri­si­mi­nė Dai­va. Gy­dy­to­jos L.Mal­cie­nės žo­džiais, ne­re­tai iš­sė­ti­nė skle­ro­zė mas­kuo­ja­si per­si­rgtais gal­vos sme­ge­nų už­de­gi­mais, pa­tir­to­mis gal­vos sme­ge­nų trau­mo­mis. Ta­čiau Dai­vos pa­tir­tas ne­ma­lo­nus po­jū­tis, kai dra­bu­žiai, ku­riais vil­ki, stai­ga pa­si­ro­do ge­ro­kai su­drė­kę, yra vie­nas iš dau­ge­lio iš­sė­ti­nės skle­ro­zės po­žy­mių.

Kad Dai­va ser­ga bū­tent šia li­ga, įro­dė ty­ri­mas mag­ne­ti­nio re­zo­nan­so apa­ra­tu. Gy­dy­mas Kau­no me­di­ci­nos uni­ver­si­te­to kli­ni­ko­se bu­vo efek­ty­vus: li­go­nės sa­vi­jau­ta pa­ge­rė­jo per sa­vai­tę.

Li­gos diag­no­zė nu­džiu­gi­no

Gy­dy­to­ja L.Mal­cie­nė tvir­ti­no, kad lai­ku pra­dė­jus gy­dy­ti iš­sė­ti­nę skle­ro­zę efek­tas bū­na la­bai di­de­lis. Kar­tais - tie­siog ste­buk­lin­gas. Į Kau­no kli­ni­kas bu­vo at­vež­ta še­šio­lik­me­tė, ne­val­džiu­si nei ran­kų, nei ko­jų.

Ki­to­je gy­dy­mo įstai­go­je jai bu­vo įta­rę stu­bu­ro aug­lį, šis esą ir pa­ra­ly­žia­vo kū­ną. Li­go­nė bu­vo at­siųs­ta la­bai su­dė­tin­gai stu­bu­ro ope­ra­ci­jai, ku­ri gal­būt šiek tiek prail­gin­tų gy­ve­ni­mą. Ta­čiau kli­ni­ko­se at­li­kus ty­ri­mą mag­ne­ti­nio re­zo­nan­so apa­ra­tu paaiš­kė­jo, kad mer­gai­tė ser­ga iš­sė­ti­ne skle­ro­ze.

Tė­vų ir pa­čios li­go­nės džiaugs­mui ne­bu­vo ri­bų, nes ši li­ga daug leng­ves­nė nei pik­ty­bi­nis stu­bu­ro aug­lys. Ser­gant iš­sė­ti­ne skle­ro­ze ga­li­ma il­gai ir ak­ty­viai gy­ven­ti. Tai pa­tvir­ti­na ir šios mer­gai­tės pa­vyz­dys: po tri­jų gy­dy­mo die­nų ji at­si­sto­jo ant ko­jų. „Vaikš­tau kaip ma­ne­ke­nė", - nu­si­juo­kė ji. Da­bar šiai mer­gi­nai - 24-eri. Ji jau­čia­si ge­rai, pui­kiai vaikš­to, bai­gė stu­di­jas ir dir­ba ki­ne­zi­te­ra­peu­te.

Gy­dy­mas tam­pa be­pras­mis

Ser­gan­tys iš­sė­ti­ne skle­ro­ze - to­kių mū­sų ša­ly­je yra apie 2 tūkst. - gy­do­mi vais­tais. Ta­čiau penk­ta­da­liui li­go­nių, ku­rie gy­do­mi be­ta in­ter­fe­ro­nu, po me­tų ar dau­giau pra­de­da ga­min­tis šį vais­tą neut­ra­li­zuo­jan­tys an­ti­kū­nai, ir gy­dy­mas tam­pa ne­veiks­min­gas. Sie­kiant tai pa­tik­rin­ti te­rei­kia at­lik­ti vie­ną krau­jo ty­ri­mą, koks at­lie­ka­mas dau­ge­ly­je pa­sau­lio ša­lių. Iš­ty­rus krau­ją paaiš­kė­ja, ku­riems pa­cien­tams rei­ka­lin­gas al­ter­na­ty­vus gy­dy­mas, o ku­riems ga­li­ma skir­ti in­ter­fe­ro­ną ir to­liau.

„Ap­mau­du, kad bran­giems vais­tams ski­ria­mos lė­šos nuei­na per­niek, kai dėl pra­dė­ju­sių ga­min­tis an­ti­kū­nų jie ne­be­vei­kia. Li­go­nis lyg ir gy­do­mas, bet iš tik­rų­jų jam rei­kia ki­to­kių vais­tų", - ap­gai­les­ta­vo Iš­sė­ti­nės skle­ro­zės cent­ro va­do­vė gy­dy­to­ja L.Mal­cie­nė.

Nau­jas me­to­das šios li­gos gy­dy­mo pro­gre­sa­vi­mo efek­ty­vu­mui nu­sta­ty­ti tau­py­tų ir li­go­nių svei­ka­tą, ir vals­ty­bės lė­šas. Kau­no me­di­ci­nos uni­ver­si­te­to Neu­ro­lo­gi­jos kli­ni­kos gy­dy­to­jos moks­lų dak­ta­rė L.Mal­cie­nė ir jos ko­le­gė Re­na­ta Bal­ny­tė jį par­si­ve­žė iš Aust­ri­jos, Insb­ru­ko uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės. De­ja, kol kas Lie­tu­vo­je šis me­to­das ne­tai­ko­mas dėl lė­šų sty­giaus.

---

Iš­sė­ti­nė skle­ro­zė - tai cent­ri­nės ner­vų sis­te­mos li­ga, ku­ria ser­gant su­nai­ki­na­ma ner­vus ap­sau­gan­ti me­džia­ga - mie­li­nas. Iš­si­vys­čius už­de­gi­mui šis dan­ga­las yra, su­trin­ka pa­žeis­tų ner­vi­nių skai­du­lų funk­ci­ja. Įvai­rio­se gal­vos ir nu­ga­ros sme­ge­nų sri­ty­se su­si­da­ro už­de­gi­mo ži­di­niai. Vė­liau jie ran­dė­ja, for­muo­ja­si skle­ro­ti­nės plokš­te­lės, to­dėl li­ga va­di­na­ma iš­sė­ti­ne skle­ro­ze.

Požymiai
nuo­var­gis net ir ge­rai pail­sė­jus;
ne­var­to­jus jo­kių kvai­ša­lų - bū­se­na lyg ap­svai­gus;
po­jū­tis, kad sau­lė­tą die­ną dė­vi­mi dra­bu­žiai stai­ga tam­pa drėg­ni.

Pap­li­ti­mas
Šiau­rės Ame­ri­ko­je iš­sė­ti­ne skle­ro­ze ser­ga dau­giau kaip 400 tūkst. žmo­nių, Eu­ro­po­je - apie pu­sė mi­li­jo­no, Lie­tu­vo­je - apie 2 tūkst. Li­ga pa­pras­tai pa­si­reiš­kia tarp 20 ir 40 me­tų, ta­čiau pa­sta­ruo­ju me­tu ja su­ser­ga ir 12-13 me­tų vai­kai. Daž­niau ser­ga mo­te­rys.

Cent­ras
Vil­niaus uni­ver­si­te­to li­go­ni­nės San­ta­riš­kių kli­ni­kų Neu­ro­lo­gi­jos cent­re vei­kia iš­sė­ti­nės skle­ro­zės ka­bi­ne­tas. Tai pir­mas toks cent­ras Lie­tu­vo­je, kur tai­ko­mi nau­jau­si diag­nos­ti­kos, li­go­nių ste­bė­ji­mo ir gy­dy­mo me­to­dai.
Tel. (8 5) 236 5155.