Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Gripas: verta skiepytis ar ne?
2011-10-12
Tėja Jokimaitė
Sezoninėms ligoms vis dažniau guldant žmones į patalą, kyla klausimas, kaip daugiau nesirgti, išlikti sveikam ir išvengti gripo, kuris pastaraisiais metais pademonstravo nesąs toks nekaltas susirgimas. Bendrovės „Endemik“ direktorius gydytojas Marijus Motiejūnas įsitikinęs, kad saugiausias kelias – skiepai.
– Nuomonių apie skiepus yra gan įvairių: vieni netiki jų efektyvumu baimindamiesi komplikacijų, kiti pasikliauja vien tik jais. Kurie iš jų teisesni ir kodėl reikia skiepytis?
– Kiekvienais metais gripu Lietuvoje suserga tūkstančiai žmonių, 10 proc. iš jų serga sunkia forma, o dalis miršta nuo šios ligos sukeliamų komplikacijų – dažniausiai plaučių, ausų, veido kaulų ertmių ar kitų organų uždegimų. Pavyzdžiui, JAV kasmet nuo gripo ir jo padarinių miršta 10–40 tūkst. žmonių, o Rusijoje – apie 2,5 tūkst. Prieš keletą metų Didžiąją Britaniją nusiaubusios gripo epidemijos metu mirė 29 tūkst. žmonių.
Šiuolaikinių gripo vakcinų efektyvumas viršija 85 proc. vadinasi, kad daugiau nei 85 proc. pasiskiepijusiųjų išvengia ligos. Kita dalis, paprastai ne daugiau kaip 5 proc., serga lengva gripo forma, be komplikacijų.
– Kodėl pasiskiepiję žmonės vis tiek suserga gripu?
– Tokia klaidinga nuostata susiformavusi todėl, kad šaltuoju metų laiku pasireiškiančius nesunkius negalavimus – tokius kaip sloga, čiaudulys, skausmas ryklėje, nedidelis galvos skausmas, truputį pakilusi temperatūra ir kita – žmonės dažnai vertina kaip gripą. Iš tikrųjų tai yra ne gripas, o kitokių mikrobų sukeltas viršutinių kvėpavimo takų uždegimas. Visai kas kita yra gripas, kuris pasireiškia staiga pakilusia temperatūra, šaltkrėčiu, stipriu galvos ir raumenų skausmu, sąnarių maudimu, kartais varginančiu sausu kosuliu. Sloga ir kosulys paprastai atsiranda po dviejų ar trijų dienų.
– Ar skiepai gali pakenkti organizmui?
– Tikrai ne. Pabandysiu paaiškinti kuo paprasčiau. Vakcina nuo gripo – tai inaktyvuotas (užmuštas) gripo virusas, arba net atskiri jo komponentai, sukeliantys imuninį atsaką, bet nesukeliantys arba beveik nesukeliantys pašalinių padarinių po vakcinacijos. Suleidus šios vakcinos į organizmą, pradeda gamintis specifiniai, tik būtent prieš gripo virusą nukreipti antikūnai. Taigi žmogui užsikrėtus gripu, esantys, t.y. susiformavę antikūnai neutralizuoja patekusius gripo virusus ir žmogus išvengia ligos.
– Koks šalutinis skiepų poveikis?
– Yra povakcininės komplikacijos ir šalutinės reakcijos, kurios dar skirstomos į bendras ir vietines. Povakcininės komplikacijos – ypač retas atvejis. Povakcininės bendros reakcijos irgi nedažnas reiškinys. Jų metu gali keletą dienų pakilti temperatūra, žmogus gali jausti silpnumą, nuovargį, bendrą diskomfortą, kažkiek skaudėti galvą. Pabrėžtina, kad visa tai įvyksta gana retai ir per keletą dienų praeina savaime. Vietinių povakcininių reakcijų atsiranda dažniau, vidutiniškai 10–20 proc. pasiskiepijusiųjų. Skiepo vietoje atsiranda paraudimas, sukietėjimas, gali niežėti. Visa tai taip pat praeina savaime.
– Ar yra nauda skiepytis, jei gripo virusas kasmet mutuoja ir tik spėjimo būdu kuriama vakcina?
– Numatomo gripo štamas parenkamas ne spėjimo būdu, o moksliškai patvirtintais tyrimais. Kiekvienais metais gripo epidemija dar pavasarį – mūsų, Europos klimatinės juostos atžvilgiu – prasideda Pietryčių Azijos šalyse. Iš ten informacija apie gripo viruso sandarą siunčiama Pasaulinei sveikatos apsaugos organizacijai, o pastaroji įpareigoja visus Europos vakcinos gamintojus gaminti vakciną būtent prieš tą, prognozuojamai rudens–žiemos mėnesiais Europą pasieksiantį gripą.
– Ar skiepijamas žmogus turi būti visiškai sveikas? Kas nutiks, jei jis pasiskiepys būdamas peršalęs?
– Pagrindinės kontraindikacijos skiepams – žmogaus alergija kiaušinio baltymams ir ūminis ligos procesas (aukšta temperatūra, pykinimas, galvos skausmai ir kt). Kontraindikacijos gamintojų informaciniuose lapeliuose nurodomos esant ir kitiems ūminių ligų paūmėjimo atvejams, dėl kurių individualiai sprendžiama kiekvieną kartą prieš skiepijant tam tikrą pacientą.
– Kada vėliausiai žiemą galima skiepytis? Ir apskritai, koks tinkamiausias laikas skiepams?
– Tinkamiausias laikas skiepams – dvi savaitės iki gripo epidemijos pradžios, kuri, skirtingais metais prasideda skirtingais rudens, žiemos mėnesiais. Pabrėžtina, kad skiepytis galima ir net rekomenduojama bet kada, net ir prasidėjus gripo epidemijai.
Skaičiai
Nuo 1962 iki 1987 m. Japonijoje buvo įvestas privalomas kasmetinis visos šalies moksleivių skiepijimas nuo gripo. Manoma, kad šios japonų iniciatyvos dėka buvo išvengta nuo 49 tūkst. iki 73 tūkst. mirties nuo gripo atvejų.
Lietuvoje iš tūkstančio gyventojų nuo gripo pasiskiepija vidutiniškai 30, Latvijoje – 65, Estijoje – 52 asmenys. Tuo tarpu JAV tūkstančiui gyventojų tenka 250, Europoje – vidutiniškai 177 pasiskiepiję žmonės.
