Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
D.Maciulevičius svajonių įvarčio dar neįmušė
2003-11-29
Kauno FBK “Kaunas” saugas Darius Maciulevičius trečią kartą išrinktas geriausiu Lietuvoje rungtyniaujančiu futbolininku. Lietuvos futbolo federacijos (LFF) surengtuose rinkimuose trisdešimtmetis kaunietis nugalėjo aiškia persvara.
D.Maciulevičius treniruotes pradėjo lankyti Kauno futbolo mokykloje. Jo pirmasis treneris - Antanas Komskis. Darius žaidė Vilniaus “Žalgirio”, Kauno “Inkaro-Grifo”, Vladikaukazo “Alanija” (Rusija), Šiaulių “Karedos”, Ramat Gano “Akoah” (Izraelis), Vilniaus “Šviesos” ir Kauno FBK “Kaunas” komandose.
Saugas keturis kartus tapo Lietuvos čempionu (1992 m. su “Žalgiriu”, 1995, 1996 m. su “Inkaru-Grifu”, šiemet - su “Kaunu”).
Po futbolo sezono uždarymo šventės D.Maciulevičius atsakė į “Kauno dienos” klausimus.
Paskolino iki sezono pabaigos
- Lietuvos čempionate žaidėte po kelerių metų pertraukos. Kada pirmenybių lygis buvo aukštesnis - šiemet ar prieš jums išvykstant į užsienį?
- Apie lygį sunku pasakyti, bet skirtumų pastebėjau. Ankstesniais laikais šalies čempionate buvo penkios ar net šešios panašaus pajėgumo komandos, su kuriomis reikėjo kovoti iš visų jėgų. Šiemet meistriškumu išsiskyrė dvi ekipos - FBK “Kaunas” ir Panevėžio “Ekranas”.
- Kodėl šiemet nutarėte rungtyniauti tėvynėje? Vilniaus “Šviesos” klubo pasiūlytas atlyginimas pasirodė labai patrauklus? O gal tikėjotės, kad ateityje “Šviesa” taps Lietuvos superklubu?
- Neturėjau kitokių pasiūlymų, o žaisti reikėjo. Juk sėdėdamas nieko neparodysi. Aš tikėjau, kad Vilniaus ekipa taps galinga. Taip ir būtų buvę, bet įvykiai pradėjo klostytis kitaip. Tai visiškai nepriklausė nuo žaidėjų.
- Prieš sezoną “Šviesa” sukvietė daug žinomų futbolininkų ir turėjo nemažų ambicijų. Tikriausiai ir jūs tikėjotės aukštos vietos?
- Maniau, kad kovosime dėl prizinės vietos. Tiksliau? Dėl bronzos medalių. Komanda žaidė neblogai, bet iškilo organizacinių nesklandumų. Nenorėčiau komentuoti kokių nors detalių.
- Kodėl antroje sezono pusėje palikote sostinės komandą ir perėjote į “Kauną”?
- Taip susitarė “Šviesos” ir “Kauno” klubų vadovai. Vilniečiai šalies čempionams mane paskolino iki sezono pabaigos.
Įsiminė įvartį į “Ekrano” vartus
- Palyginkite mikroklimatą “Šviesos” ir “Kauno” ekipose?
- Lietuvoje nėra futbolo komandų, kuriose būtų blogas mikroklimatas. Visur jis neblogas. Žaidėjai pažįstami, todėl bet kurioje ekipoje greitai “įsivažiuoji”.
- Tuo metu, kai jus pakvietė į “Kauną”, komanda atsiliko nuo “Ekrano”. Tikėjotės, kad sugebėsite aplenkti panevėžiečius?
- Be abejonių. Kitokių minčių nebuvo.
- Šį sezoną geriausi futbolininkai rungtyniavo “Kauno” ir “Ekrano” komandose. Kurie žaidėjai iš kitų Lietuvos ekipų tiktų pirmenybių lyderiams?
- Aš esu žaidėjas, ne treneris, todėl pavardžių tikrai neminėsiu. Gerų futbolininkų yra visose komandose.
- A lygos čempionate pelnėte aštuonis įvarčius. Kuris įsimintiniausias? Tikriausiai...
- Taip, taip. Tas, kurį norėjote paminėti - per lemiamą sezono mačą į “Ekrano” vartus. Smūgis tikrai pavyko.
- Ar per sportinę karjerą esate įmušęs svajonių įvartį? Jei ne, koks tai turėtų būti įvartis?
- Svajoju įmušti iš aikštės vidurio. Vis nepavyksta, bet dar turiu laiko.
Tapti laureatu nesitikėjo
- Jus išrinko geriausiu Lietuvoje žaidžiančiu futbolininku. Teigiate, kad nesitikėjote tokio pripažinimo. Kodėl?
- Todėl, kad sunku vertinti savo žaidimą. Tikriausiai futbolo specialistams padarė įspūdį sezono pabaigoje mano įmušti keli svarbūs įvarčiai.
- Kam jūs skirtumėte pirmąją vietą?
- Manau, kad žaidėjai neturėtų dalyvauti tokiuose rinkimuose, todėl savo nuomonės nesakysiu. Geriau tegul renka tie, kurie žaidimą stebi iš šalies.
- Esate žaidęs “Žalgiryje”, “Inkare-Grife”, “Karedoje”, “Kaune”. Kuri iš šių ekipų atrodo stipriausia?
- Kai aš jose žaidžiau, visos buvo stiprios ir kovojo dėl šalies čempionato aukso medalių. Negalėčiau kurios nors išskirti.
- Ar atstovausite “Kaunui” ir kitą sezoną?
- Dar nežinau. Apsispręsti turėsiu iki gruodžio pradžios.
- Šiemet, skirtingai nuo ankstesnių metų, į šalies nacionalinę rinktinę buvo kviečiama nemažai Lietuvoje rungtyniaujančių futbolininkų. Kuo tai paaiškintumėte?
- Kai kurie žaidėjai iš užsienio grįžo rungtyniauti į gimtinę. O ir Lietuvoje atsirado neblogo meistriškumo futbolininkų. Treneriai dirba Lietuvoje ir pastebi tobulėjančius žaidėjus.
Norėtų grįžti į Izraelį
- Daug metų žaidėte užsienyje. Kokie prisiminimai iš tų laikų?
- Labai geri. Rungtyniaudamas svetur, daug sužinai ir apie šalį, kurioje gyveni.
- Ko užsienyje labiausiai trūko?
- Pripratau, todėl negalėčiau tvirtinti, kad labai ko nors trūko. Kartais pajusdavau stiprią namų trauką. Labiausiai norėdavosi grįžti į Lietuvą tada, kai iki sezono pabaigos likdavo mėnuo.
- Buvote įsitvirtinęs Izraelyje. Ar norėtumėte vėl grįžti į šią šalį?
- Izraelio pirmosios lygos čempionate rungtyniavau trejus metus. Liko geri prisiminimai, todėl, sulaukęs kvietimo, mielai vykčiau į šią šalį.
- Lietuvoje jus vadina Macola. O kaip futbolininkai vadindavo Vladikaukaze, Ramat Gane?
- Taip pat, kaip ir Lietuvoje. Iš pradžių šaukdavo vardu, bet greitai pradėdavo pravardžiuotis, nes išgirsdavo, kaip į mane kreipdavosi kartu rungtyniaujantys lietuviai.
- Nemaloniausias įvykis jūsų sportinėje karjeroje?
- Išvykęs rungtyniauti į Vladikaukazą, spėjau sužaisti keletą varžybų ir patyriau sunkią traumą, kuri ilgam išvedė iš rikiuotės. Lūžo vienos kojos du kaulai. Teko gydytis visus metus.
- Jums jau trisdešimt. Kiek metų dar žadate žaisti?
- Nenoriu spėlioti, bet norėčiau kuo ilgiau. Svarbiausia - išvengti traumų.
