Išvykai į geizeriais garsėjantį kraštą bendrovės "Auto group Baltic" rinkodaros ir viešųjų ryšių vadybininkas Linas Barščevičius su šeima ir draugais pasirinko paskutinę liepos ir pirmą rugpjūčio savaites. "Tuo metu geriausia vykti, nes ten būna šilčiausia", – patirtimi dalijosi keliautojas.

Norėdami kiek įmanoma geriau pažinti šalį, lietuviai ją apvažiuoti nusprendė automobiliais. Todėl tik pirmą ir paskutinę naktis nakvojo sostinėje Reikjavike, o kitomis dienomis apsistodavo vis kitoje vietoje.

Judant pirmyn keičiasi klimatas

Keliaudami aplink salą nuo Reikjaviko iš vakarų į rytus lietuviai sukorė kelis tūkstančius kilometrų. Toks maršrutas leido pajusti vietos klimato skirtumus. Kone kas šimtą kilometrų oro temperatūra skirdavosi dvidešimčia laipsnių. Tarkime, vienoje vietoje galima vaikščioti plonai apsirengus, nes yra 18 laipsnių šilumos. O kitur prireikdavo ir šiltų apdarų, norint nesušalti esant 5 laipsnių temperatūrai.

L.Barščevičus juokavo, kad Islandija – šalis, kurioje viskas atvirkščiai:  šiaurėje šilta, o pietuose – šalta. "Tai vulkaninės kilmės sala, aplink vandenynas, pro šiaurinę pusę teka Golfo srovė, kuri ir nulemia klimatą, o pietuose – didieji ledynai", – skirtumą paaiškino L.Barščevičius. Būtent pagal tai sala susiskirstyta regionais: juose smarkiai skiriasi ir klimatas, ir gamta.

Nakvoti galima ir palapinėse

Nors Islandijoje gausu laukinės gamtos, tačiau technikos ir telekomunikacijų srityje jokių nesklandumų nėra. "Visur galima atsiskaityti kreditinėmis kortelėmis, todėl išleidę grynuosius, kuriuos buvome išsikeitę, nesukome dėl to galvos", – pasakojo vyriškis.
Anot jo, kiekvienuose svečių namuose, islandų šeimose (šioje šalyje išplėtotas nakvynės namų tinklas) ar degalinėse taip pat galima atsiskaityti kortele. Beje, L.Barščevičius su šeima ir kartu keliavusiais draugais dažniausiai apsistodavo vietos gyventojų namuose. Dieną užtekdavo tik paskambinti ir susitarti, o vakare – atvykti.
Vyriškio teigimu, Islandijoje galima nakvoti ir palapinėse. Saloje nėra jokių ribojimų ar ženklų, draudžiančių jas statyti. "Jei sugebi įkalti palapinės kuoliuką į žemę, tai pirmyn", – šyptelėjo keliautojas.

Nustebino islandų patiklumas

Pusę mėnesio egzotiškame krašte praleidęs lietuvis tikino, jog vietos gyventojai paprasti, nuoširdūs, ramiai reaguoja net į nemalonius dalykus. L.Barščevičius svarstė, jog šiuos bruožus tenykščiai žmonės greičiausiai paveldėjo iš savo protėvių.
"Islandai – iš norvegų ir airių kilusi tauta. Norvegai tą salą atrado, o airiai į ją kurį laiką siuntė tokias visuomenės atmatas, kaip kaliniai. Net ir šiandien galima atpažinti airių palikuonis – jie išsiskiria variniais plaukais ir strazdanotais veidais", – istoriją priminė pašnekovas.

Tenykščių paprastumą išduoda ir tai, kad dauguma jų savaitgaliais sėda į namelius ant ratų ir su šeimomis keliauja pramogauti į gamtą.

Tačiau dažniausiai islandai važinėja JAV pagamintais visureigiais. Būtent su jais susijęs ir vienas nutikimas, kurį L.Barščevičius iki šiol prisimena su šypsena. "Atvykę pasiimti mums paliktų automobilių, gavome tik jų raktelius. Kai paprašėme dokumentų, islandai nustebo: "O kam jų reikia?" Bandėme aiškinti, kad visur taip priimta, kad gali sustabdyti ir nubausti policija. Tuomet vietos gyventojas išrėžė: "Čia nėra tokios institucijos, tik reindžeriai", – juokėsi lietuvis.

Dar didesnę nuostabą sukėlė tai, kad baigus kelionę ir grąžinus automobilius, islandai pasiūlė juos tiesiog pastatyti aikštelėje, o raktelius palikti  spynelėje. Tik pamatę, kad lietuviai nerimauja, patarė raktelius paslėpti po kilimėliu kojoms. "Tai rodo, kad šioje šalyje tikrai saugu", – patirtimi dalijosi L.Barščevičius.

Pasiekė pasaulio kraštą

Vienas iš svarbiausių objektų, kuriuos lietuviams patarė aplankyti draugai islandai – labiausiai į Vakarus nutolęs Europos taškas. Tai 130 m aukščio uola, kurią norint pasiekti, reikia pervažiuoti penkis fiordus, įsirėžusius į salą.

Čia įrengti keliai labai prasti ir automobiliu juos įveikti sudėtinga. Be to, tenka sukarti daug kilometrų, mat kiekvieno fiordo ilgis – iki 15 km ir juos reikia apvažiuoti.
"Nors kelionė sunki, vaizdas, kurį išvysti atvykęs, viską atperka. Važiuoji, važiuoji ir kelias baigiasi. Ant uolos yra tik meteorologinė stotis. Atsisėdi ant pasaulio krašto, nuleidi kojas, o iš ten matosi visi penki fiordai", – šypsojosi keliautojas.

Ši vieta išskirtinė ir tuo, kad ant uolos gyvena didžiausia šalies paukščių kolonija – jų susispietę daugiau nei 200 tūkst. "Į juos gali žiūrėti ir žiūrėti. Tik būdamas ten supratau, kaip įdomu stebėti paukščius", – vieną įspūdingiausių kelionės momentų prisiminė L.Barščevičius.

Jaunystės eliksyras

Vienas turistų traukos centrų – geoterminio vandens maudykla "Blue Lagoon". Joje maišomas geoterminis ir jūros vanduo, vandens temperatūra siekia apie 40 laipsnių. Mėlyną atspalvį vandeniui suteikia sulfatai, jame taip pat daug dumblių ir silicio dioksido. Beje, iš pastarosios medžiagos ruošiamos specialios kaukės veidui, kurias galima užsitepti prieš lipant į maudyklą. Tikima, jog išsimaudžius tokiame vandenyje atjaunėjama.

Verta pamatyti

Atrakcija: iš Husaviko, vadinamo banginių stebėjimo sostine, per dieną po kelis kartus laivais plaukiama į Skjaulvandžio įlanką stebėti gigantiškų žinduolių. Čia jų galima pamatyti net 12 rūšių, dažniausiai – kuprotųjų banginių.

Šaltis: tai Jokulsaurlouno lagūna, kurioje plūduriuoja nuo Vatnajokudlio ledyno atskilę ledai. Pastarieji iš lagūnos išplaukia į atvirą jūrą ir ištirpsta. Taip ledynas išsivalo ledo perteklių. Tačiau kai kurie ledo gabalai jūros nepasiekia, o atsiduria krante.

Mėnulis: šio Žemės palydovo kraštovaizdį primena Namafjalo slėnis, kuriame gausu karšto purvo versmių. Ore tvyro nepakeliamas sieros ir kitų cheminių junginių kvapas. Islandai šią vietą vadina pragaru.

Reginys: iš trečio pagal dydį pasaulyje geizerio Strokkur kas 5 minutes vandens srovė šauna į 20 m aukštį.