Daugiau nei 6 tūkst. antikvarinių indų ir stalo įrankių kolekcija, atspindinti įvairių laikotarpių ir šalių maisto kultūrą. Nuo šiol tai prieinama visiems muziejumi tapusiame restorane "Ida Basar".

Visi eksponatai netilpo

Restoranas "Ida Basar", kartu su "Stikliais", buvo vienas iš pirmųjų, atvėrusių duris nepriklausomoje Lietuvoje. Jo bendraturtis Vaclovas Kontrauskas dar tada pradėjo svajoti, kad restoranas vieną dieną galėtų tapti dar ir muziejumi. Po dvidešimties metų veiklos ši svajonė tapo realybe. "Juk geriau vėliau nei niekada", – šypsojosi jis, vedžiodamas svečius po skirtingomis tematikomis įrengtas sales.

Stikliniai indai, prabangios metalinių indų kolekcijos, originalūs kamščiatraukiai, indai iš šalių, kurių pasaulyje jau nebėra, arba tokie, iš kurių valgė galingiausių šalių vadovai – apie kiekvieną eksponatą V.Kontrauskas galėtų pasakoti nesibaigiančias istorijas. Tačiau kai kuriems jo surinktos kolekcijos eksponatams neatsirado tinkamos vietos, todėl jie vis dar paslėpti nuo žmonių akių.

Istorija dvelkiančią atmosferą kuria ne tik šimtmečius skaičiuojantys indai, bet ir pats pastatas, XVI a. architektūros paminklas, XVII–XVIII a. priklausęs grafams Tyzenhauzams.

"Šis namas buvo vienas iš grafo Tyzenhauzo dvarų. Tiek grafai Tyzenhauzai, tiek Tiškevičiai turėjo jų po 99, nes nuo 100-ojo prasidėdavo didesni mokesčiai. Yra tokia versija, kad vienu metu grafas Tyzenhauzas netyčia jų buvo nusipirkęs daugiau, tai labai staigiai pralošė kortomis", – juokėsi V.Kontrauskas.

Viena salė – išskirtinė

Didžiąją restorano kolekcijos dalį galės apžiūrėti visi jo lankytojai. Tačiau viena salė, vadinama karališkąja, bus prieinama tik iš anksto susitarus. Joje sudėti indai, stalo įrankiai, krištolas, kuriais naudojosi Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II, Japonijos imperatorius Akihito, daugiau nei trisdešimt kitų šalių vadovų.

"Kai Lietuvoje lankėsi karalienė Elžbieta II ir žinojome, kad mums teks aptarnauti ją ir jos svitą, vienas iš prašymų buvo, kad visi indai, stalo įrankiai ir krištolas būtų visiškai nauji. Užsakėme juos Liuksemburge ir tada mums tai atrodė nepamatuotai brangus prašymas. Tačiau dabar manome, kad šio servizo, iš kurio valgė garbingiausi pasaulio žmonės, vertė dabar visai kitokia", – džiaugėsi V.Kontrauskas.

Šioje salėje taip pat sudėta ypatingo grožio porcelianinių lėkščių kolekcija ir atskirą grupę sudarantys monarchų tematikos eksponatai, pavyzdžiui, žymaus tarpukario skulptoriaus Vinco Grybo sukurtas Vytauto Didžiojo biustas.

V.Kontraukas itin didžiuojasi nuo sunykimo išgelbėtu XIX a. vidurio generolo leitenanto F.F.Šuberto sudarytu išsamiu specialiuoju europinės Rusijos žemėlapiu, kuriame pažymėtos ne tik itin smulkios gyvenvietės, bet ir visos smuklės.

Muziejui pritaikė valgiaraštį

Atnaujinęs savo aplinką restoranas-muziejus pakeitė ir valgiaraštį. Dabar jis pristato autentišką senąją Lietuvos virtuvę.

"Senoji Lietuvos virtuvė išsiskiria savitais produktų deriniais, skonių gama ir subtiliais maisto ruošimo būdais. Jos pagrindas – Lietuvos aukštuomenės mėgti vietos produktai, pirmiausia žvėriena, laukinių paukščių mėsa, medus ir grybai", – sakė restorano "Ida Basar" bendraturtė ir generalinė direktorė Henrita Kontrauskienė.

Restorano savininkai juokėsi, kad cepelinų ir kitų nacionalinių lietuvių patiekalų pas juos nebus. Bulvės ir jų patiekalai Lietuvoje išplito tik nuo XIX a., o restoranas orientuosis į XIV–XVIII a. Lietuvos kulinarijos paveldo delikatesus.

Tarp labiausiai savininkų rekomenduojamų – karaliaus Jogailos mėgtas aluje virtas karpis, Žemaitijos bajorų žąsienos sriuba, aukštaitiška žuvienė su rūkytu unguriu, fazaniena kimšta putpelė.

Originalius receptus valgiaraščio sudarytojai tikina radę senosiose kulinarijos knygose ir istorinėje literatūroje. "Ida Basar" bibliotekoje – apie 2 tūkst. kulinarijos knygų, iš kurių daugiau nei 300 – antikvarinės, išleistos iki 1940 m.