Artėja šventės, kurių taip laukiame visus metus, ypač mūsų vaikai. Kaip ir kiekviena kita šventė, taip ir Kalėdos turi savo atributus – tai puošni eglutė, dovanos ir, be abejo, Kalėdų Senelis.

Vaikams jis – tikras stebuklas, mums – personažas iš vaikystės, seniai praradęs stebuklingąją – tikėjimo, vilties, norų išpildymo – galią. Tad belaukiant švenčių suaugusiuosius dažnai apima abejonės: pasakyti vaikui tiesą ar laukti, kol pats suvoks, ir kaip elgtis, jei jau pradėjo abejoti sekamomis pasakomis?

Paskata gerai elgtis

Nereikia užbėgti įvykiams už akių ir bandyti įrodinėti, jog visa tai – tik šventės dalis.

Jei vaikas tiki Kalėdų Seneliu – puiku. Per šį tikėjimą įtvirtinamas pozityvus vaiko elgesys. Kai už pasiektus rezultatus ir pastangas gerai elgtis atlyginama, tai skatina mažylį ir toliau būti gerą.

Šiuo atveju Kalėdų Senelis labai svarbus autoritetas. Dėl jo palankumo vaikas sutinka paklusti, laikytis tam tikrų taisyklių ir keisti savo netinkamą elgesį. O tai juk nėra blogai. Beje, mes, suaugusieji, taip pat esame pasiruošę keisti savo elgesį dėl mums brangių ar autoritetingų žmonių palankumo.

Viskam savas laikas

Visi žmonės kuo nors tiki: Dievu, kosmoso jėgomis, padedančiomis reikiamu momentu, ar tiesiog likimu. Pagaliau kiekvienas turime savo vertybes, kuriomis šventai tikime. Jos padeda mums augti, judėti į priekį. Atimti iš žmogaus jo tikėjimą – tai jį sužlugdyti...

Tad vaikams irgi svarbu tikėti! Ypač svarbu tikėti savo tėvais – tai sveikos asmenybės formavimosi pagrindas. Prieš Kalėdas tikėjimo objektu tampa Kalėdų Senelis. Atimti iš vaiko kad ir tokį paprastą tikėjimą – tai lyg anksčiau laiko įmesti jį į suaugusiųjų pasaulį.

Abejonės dėl Kalėdų Senelio egzistavimo turi kilti savaime. Tai natūralus vaiko brendimo rodiklis. Įprastai abejoti pradedama apie 5–7 gyvenimo metus, bet kartais tai atsitinka šiek tiek anksčiau ar vėliau.

Pasirinkimo laisvė

Kaip elgtis tėvams, jei jų pyplys pradėjo abejoti Kalėdų pasaka? Pirmiausia, nepalikti vieno su savo abejonėmis, nusivylusio, sutrikusio.

Labai svarbu, kaip viską paaiškinsite, kad netaptumėte melagiais vaiko akyse. Susėskite su vaiku ir ramiai pasikalbėkite. Pripažinkite, kad tikrojo Kalėdų Senelio niekas nėra matęs, tačiau jau labai seniai kalbama, kad iš tikrųjų yra tik vienas toks. Tikėti tuo ar ne, pasirenka kiekvienas. Todėl ir jis gali pasirinkti. Kadangi Kalėdų Senelis tik vienas, o vaikučių pasaulyje – labai daug, tai savo pareigas, t. y. apdovanoti vaikus už gerus poelgius, perdavė tėveliams. Kodėl Kalėdų Senelis pasirinko būtent juos? Nes tai yra tie žmonės, kurie labiausiai myli vaikus, jais nuoširdžiai rūpinasi.

Toks paaiškinimas – galimybė tėvams įtvirtinti savo autoritetą vaiko akyse, netiesiogiai parodyti, kad jie turi teisę kontroliuoti vaiko elgesį, ypač kai šis elgiasi netinkamai. O kai mažasis elgiasi gerai, visada sulaukia tėvų paskatinimo.

Bijau to barzdoto dėdės!

Mažylis labai laukia Kalėdų Senelio, nekantrauja gauti dovanų, bet vos išvysta raudonai vilkintį barzdočių, puola po mamos sijonu. Kodėl taip nutinka?

Maždaug nuo aštuonių mėnesių kūdikiai pradeda bijoti svetimų žmonių ir ši baimė pamažu didėja. Kai prieina nepažįstamas žmogus, vaikas jaučiasi saugesnis, jei gali įsikniaubti mamai į sijoną, įsikibti ar užsiropšti ant rankų. Kalėdų Senelis – taip pat svetimas žmogus, ir visai nesvarbu, kad teikia dovanas. Kai jis įžengia pro duris, paimkite mažylį už rankos, priglauskite ir atsiimti dovanos eikite kartu.

Apie Kalėdų Senelį pasakojame, kad jis viską mato ir girdi, kad žino, ką vaikai daro negerai ir kai tų blogų darbelių prisikaupia daug, neatneša dovanų. Taip dar labiau padidiname vaiko baimę. Juk Kalėdų Senelis turi teikti džiaugsmą, o ne bausti, tad nederėtų juo gąsdinti vaikų.

Kalėdų Senelis dažniausiai prašo, kad vaikas padainuotų dainelę ar padeklamuotų eilėraštį. Bet mažasis staiga pradeda ožiuotis: nerodys ką išmokęs, ir viskas. Darželiuose taip nutinka gana retai, nes vaikai dažniausiai visi kartu dainuoja ir deklamuoja eilėraščius. O vienam parodyti, ką išmoko, kur kas sunkiau. Dar prisideda ir baimė, kad suklys ir negaus dovanos. Šventė turi būti šventiška, be įtampos, tad nieko bloga nenutiks, jei pavyzdį, kaip elgtis prie Senelio, parodys tėtis ar mama ir patys padeklamuos eilėraštį.

Įdomybės iš svetur

X JAV ir Kanadoje per Kalėdas vaikus aplanko Santa Klausas. Tai netoli Šiaurės ašigalio gyvenantis linksmas apkūnus seneliukas, vilkintis trumpą raudoną arba baltą paltą. Jis keliauja rogėmis, kurias traukia aštuoni šiaurės elniai. Dovanas Santa Klausas palieka po eglute arba vaikų kojinėse.

X Prancūzijoje į vaikų šalia židinio paliktus batus dovanas deda Tėtis Kalėda, vadinamas Pere Noel.

X Danijoje, Norvegijoje ir Švedijoje vaikai tiki, kad dovanų atneša Kalėdų Senelio pasiuntinys šmaikštusis elfas.

X Vokietijos pietuose, kur dauguma gyventojų – katalikai, Kalėdų išvakarėse dovanas vaikams siunčia kūdikėlis Kristus. Šiaurinėje Vokietijos dalyje, kur gyvena daugiausia protestantų, dovanas neša Kalėdų Žmogus.

X Ispanijoje sausio 5 d. vakarą vaikai padeda savo batukus ar kojinaites balkone arba prie lango. Pagal legendą naktį prieš Tris karalius atvyksta išminčiai ir į vaikų batus ir kojines įdeda dovanėlių.

X Italijoje Trijų karalių dienos išvakarėse dovanas vaikams padeda sena burtininkė, vardu La Befana. Pagal legendą išminčiai pakvietę gerąją burtininkę keliauti kartu ir aplankyti kūdikėlio Jėzaus, tačiau ši atsisakiusi sakydama, kad yra pernelyg užsiėmusi – turi sutvarkyti namus. Taip La Befana praleido didįjį stebuklą, todėl dabar bando atsigriebti – kiekvienais metais keliauja iš vienų namų į kitus. Ji palieka dovanų ir ieško kūdikėlio Jėzaus.

X Rusijoje barzdotas ir raudoną paltą vilkintis senelis vadinamas Seniu Šalčiu. Jį paprastai lydi baltai pasipuošusi Snieguolė. Dovanas Senis Šaltis palieka po eglute Naujųjų metų naktį.