Jau septintą rudenį Nijolė Masaitienė lapkričio 1-ąją žvakeles degs ne tik ant artimų giminaičių, bet ir ant mylimo vyro kapo. "Neapsakomai skaudu. Tačiau liūdėti visą gyvenimą negaliu", – tyliai ištarė 58 metų moteris. Supratusi, kad ne tik džiaugsmas, bet ir nelaimė gali suartinti žmones, ilgametė medicinos darbuotoja prieš trejus metus įkūrė Kauno našlių klubą. Ieškoti gyvenimo džiaugsmo likimo seserų kompanijoje stengiasi ir Šakiuose gyvenančios našlės.

Laukiamos ir gyvanašlės

Šiuo metu Kauno moterų našlių klubas vienija per pusę šimto vienišų moterų. Vykstant interviu netylantis Nijolės telefonas liudijo, kad sąrašas artimiausiu metu gali dar pailgėti.

"Laukiamos visos našlės ir net gyvanašlės. Sutikite, kai po vienu stogu gyvenantys žmonės žiūri į skirtingas puses, tai prilygsta našlystei", – svarstė pašnekovė.
Našlių klubas neturi patalpų, kuriose galėtų nuolat susitikti, tad neretai moterys renkasi erdviame keturių kambarių Nijolės bute. "Viena našlė ateina nešina pačios keptu obuolių pyragu, kita – sausainiais, trečia – gardžiais sumuštiniais. Sėdime, užkandžiaujame ir šnekučiuojamės", – prie lūpų glausdama puodelį arbatos pasakojo Nijolė.

Būryje susirinkusios našlės nerauda dėl anapilin išėjusių vyrų. Priešingai, stengiasi rasti naujų pokalbio temų ir veiklos, kuri padėtų atitrūkti nuo kasdienės rutinos ir skausmo.

"Su klubo narėmis esame aplankiusios Briuselį, Vokietiją. Tačiau nepagalvokite, kad mes tik keliaujame. Rengiame įvairias talkas, tvarkome apleistus kapus", – pasakojo Nijolė. Vartydama užrašų knygelę ji prasitarė, kad artimiausiuose našlių planuose – kelionė į sostinę ir Etnokosmologijos muziejų bei observatoriją Molėtuose.
Kapus lankys pavieniui Nepaisant tvirtos moterų draugystės, Visų Šventųjų dieną ir Vėlines klubo narės minės atskirai.

"Kiekviena važiuosime į kapines aplankyti mus palikusių vyrų, tačiau būtinai sukalbėsime maldą už visų klubo narių artimuosius", – tikino Nijolė.
Prisiminimai ir širdgėla tokią dieną neišvengiami, tačiau juos, klubo įkūrėjos tikinimu, kaip ir visuomet padės užmiršti artėjančios didžiosios metų šventės ir likimo draugių kompanija. Tuomet visos klubo narės, kaip jau įprasta, susės prie vieno stalo ragauti dvylikos patiekalų, apsikeisti šventinėmis dovanėlėmis. "O gal Kūčių vakaro burtai išpranašaus ir kokį vyriškį", – tyliai sušnabždėjo vienišė.

Tai, kad našlėms reikia vyrų dėmesio ir šilumos, išdavė šmaikštūs moterų svarstymai klubui suteikti "Vienišų širdelių" pavadinimą. "Su vyrais sulaukus mūsų metų sunku. Jei yra koks našlys, tai sėdi namie ir niekur nekiša nosies. Tačiau aš ir kitos klubo narės sutiktume tekėti dar kartą, jei dar kartelį rastume tą vienintelį", – Nijolės akyse šmėkštelėjo vilties ugnelė.

Ir nors artimiausiu metu moterys neplanuoja į savo klubą įsileisti našlių vyrų, bendrauti su jais neatsisako.

Vienišės tapo nendrėmis

Prisiminusi velionį vyrą Vytautą, su kuriuo kartu išgyveno 30 metų, šakietė Bronė Murauskienė sunkiai slėpė jaudulį.

"Jo netekau prieš vienuolika metų. Kaip jaučiausi? Taip, lyg viena mano dalis būtų po žemėmis atgulusi su vyru. Pavydžiai žiūrėdavau į besišypsančias moteris ir galvodavau, ar mano veidą kada nors dar puoš tokia pati šypsena", – skausmingais išgyvenimais atvirai dalijosi Bronė.

Praėjus metams po vyro netekties moteris suprato, kad mirusieji neturi atimti gyvųjų gyvenimo džiaugsmo, todėl su keliomis draugėmis nusprendė įkurti našlių klubą "Nendrė".

"Prieš tapdamos "nendrėmis" galvojome pasivadinti šv. Monikos, kuri globoja našles, vardu. Tačiau galiausiai apsistojome ties dabartiniu klubo pavadinimu. Kodėl? Nendrės vienišos ir reikalingos tik kitoms nendrėms. Kaip ir mes", – atsiduso 67 metų moteris.
Aštuntus gyvavimo metus skaičiuojantis klubas turi savo herbą ir himną. Našlių, norinčių tapti visavertėmis klubo narėmis, laukia oficialios įšventinimo apeigos. Per jas moterims ant galvų pilami gėlių žiedlapiai.

Bronė prisiminė, kad pirmosiomis klubo gyvavimo dienomis ji vos spėjo skaičiuoti ateinančias našles, tačiau bėgant laikui liko tik ištikimiausios narės. "Sulaukėme įvairių moterų. Vienos įsivaizdavo, kad mūsų klubas teiks labdarą, todėl į pirmą susitikimą atvyko su dideliais krepšiais. Jaunos našlės teiravosi, ar per susibūrimus bus vyrų", – šyptelėjo klubo įkūrėja. Tikrosiomis "Nendrės" narėmis dabar įvardijama apie 30 moterų.

Našlės ištikimos tradicijoms

Šakių vienišes vadinti liūdnosiomis našlėmis tiesiog nesiverčia liežuvis.
Klubo narės, tarp kurių yra ne viena medikė, mokytoja, švietimo darbuotoja ar prekybininkė, kaip įmanydamos stengiasi praskaidrinti kasdienybę. Kokiais būdais? "Dainomis, šokiais, įvairiomis ekskursijomis. Kartais smagu tiesiog susėsti ir pakelti taurę vyno už tai, kad turime viena kitą", – kalbėjo Bronė, klubo nares švelniai vadindama seserimis arba antrąja šeima.

Lapkričio 1-ąją našlės žada praleisti su artimaisiais, tačiau kita diena tradiciškai bus skirta klubo narėms.

Per Vėlines moterys keliaus į bažnyčią klausyti šv. Mišių, drauge lankys mirusiųjų kapus. Vėliau užsuks pas vieną iš klubo narių, kur skanaus bulvių plokštainį. "Čia dar viena mūsų tradicija", – nusišypsojo moteris.

Be abejonės, rimties ir susikaupimo dieną našlės neišvengs kalbų apie anapilin išėjusius mylimuosius. "Teks ir ilgesio ašarą nubraukti. Tačiau visada stengiamės prisiminti ir šmaikščias istorijas, kurias išgyvenome su antrosiomis pusėmis. Negalime visuomet liūdėti. Mano Vytautui tai nepatiktų", – neabejojo vienišas moteris draugėn subūrusi entuziastė.