Kokios bus vaiko akys, jei tėtis rudakis, o mama mėlynakė? Ar sūnus paveldės tėčio aukštą ūgį, o dukra – grakščią mamos figūrą? Tokie klausimai neretai kyla belaukiant mažylio. O ir vienas pirmųjų giminaičių klausimų gimus vaikui būna: "Į ką jis panašus?"
Ką iš tėčio, mamos ar senelių paveldės mažasis šeimos narys, kokie genai dominuoja ir lemia ūgį, svorį, akių spalvą, "Šeima" kalbėjosi su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Medicininės genetikos centro gydytoju genetiku Algirdu Utkumi.

Akių spalvos genų klasta

"Genetikai nesutinka su posakiu, esą svarbu tik žmogaus vidus, o ne išorė. Mums labai svarbi būtent žmogaus išvaizda. Visada išrengiame, apžiūrime ir įvertiname, kaip kas atrodo. Jeigu išorėje yra daug nukrypimų, tai ir viduje gali būti bėdų, – pokalbį pradėjo A.Utkus. – Genetikos mokslas, žinoma, gali paaiškinti, kodėl atžala panašus ar nepanašus į tėvus. Reikia pasakyti, kad kiekvienas vaikas iš gimdytojų paveldi po 50 proc. genų."

Tačiau paveldimi genai nėra lygiaverčiai: kai kurie yra dominuojantys, tad nustelbia kitus. Todėl vaikas bus panašesnis į tą gimdytoją, kurio genai dominuoja.
"Rudos akių spalvos genai dominuoja prieš mėlynų. Todėl jeigu vienas iš tėvų yra rudakis, tikėtina, kad vaikas paveldės rudas akis", – aiškino A.Utkus. Tačiau visiškai šia rudų akių "stiprybe" tėvams pasikliauti neverta, nes pagal genetikus, esą ir užslėptų genų klastos.

"Rudakis gimdytojas gali turėti užslėptą mėlyną spalvą lemiantį geną. Todėl susidėsčius tam tikrai genų kombinacijai, mėlynakei ir rudakiui, bet turinčiam užslėptą mėlynų akių geną vyrui gali gimti vaikas, kuris bus mėlynakis", – šyptelėjo gydytojas genetikas.

Net jei abu gimdytojai rudakiai, o jų atžala žybčioja mėlynų akių žvilgsniu, nereikėtų pulti ieškoti kaltų. "Genetikai tai gali puikiai paaiškinti. Taip gali būti, jeigu abu tėvai yra mėlyną akių spalvą lemiančio geno nešiotojai", – aiškino A.Utkus.

Du pliusai davė minusą

Panaši genų makalynė gali susiklostyti ir su paveldima Rh(–) arba Rh(+) kraujo grupe. Genetiko teigimu, dominuojantis yra Rh(+) grupės veiksnys. Manoma, kad jei abu tėvai turi Rh(+) kraujo grupę, vaikas ją būtinai paveldės. Tačiau nėra taisyklių be išimčių.
"Tokia minusų ir pliusų maišatis atsitiko ir mano šeimoje", – nusijuokė genetikas. Nors abu su žmona yra Rh(+) kraujo grupės, jų sūnus gimė turėdamas Rh(–) kraujo grupę. "Tai visiškai paaiškinama žinant genetikos dėsnius", – patikino A.Utkus.

Dominuojantis taip pat yra tamsią plaukų spalvą lemiantis genas. Vadinasi, jeigu vienas iš tėvų tamsiaplaukis, tokios pačios spalvos plaukus tikriausiai turės ir atžala. Garbanų genai irgi linkę nurungti lygių plaukų. Dominuojantis yra ir tamsią odos spalvą bei aukštą ūgį lemiantis genas.

"Žmogaus išoriniai požymiai – odos ir akių spalva, ūgis, plaukai – nepriklauso nuo vieno geno. Juos lemia net keliasdešimt genų, todėl jei vaikas nepanašus nė į vieną iš tėvų, tai dažniausiai galima paaiškinti genų kombinacijomis", – aiškino medikas.

Grožėkitės ir stebėkite

Vis dėlto A.Utkus įspėjo: jei vaikas visiškai nepanašus nei į tėvus, nei į brolius ar seseris, gali signalizuoti, kad mažylis turi kokių nors genetinių pakitimų.
Vienas iš genetinio tyrimo metodų yra fenotipo aprašymas. Kitaip sakant, žmogaus išvaizdos įvertinimas. Vien pagal tai medikai gali įtarti nemažai genetinių ligų.
"Savotiška mūsų, genetikų, profesinė liga – einant gatve įdėmiai apžiūrinėti žmonių veidus. O paplūdimyje genetikui atsiveria tiesiog aukso klodai tyrimams", – nusikvatojo A.Utkus.

Žmogui, kuris serga vienokia ar kitokia genetine liga, būdingi tam tikri veido bruožai, kūno sandara. Todėl A.Utkus labai palaiko tuos tėvus, kurie nuolat tyrinėja atžalos išvaizdą: "Visada siūlau: apžiūrinėkite, išglostykite savo mažylį. O jeigu kyla kokių nors įtarimų, būtinai kreipkitės į medikus."

Nukrypimai nuo normos

Sveiko žmogaus veidas yra padalytas į tris vienodas dalis: nuo kaktos viršaus iki antakių, nuo antakių iki nosies apačios ir nuo jos iki smakro galo.

"Jeigu pastebėjote, kad kuri nors dalis akivaizdžiai didesnė ar mažesnė, tai jau nukrypimas nuo normos. Kita vertus, šis nukrypimas, vadinamas mažąja anomalija, žmogui gyventi netrukdo. Kai jų yra tik vienas ar du – nieko nereiškia. Tačiau kai susirenka visa puokštė, genetikas pagrįstai gali įtarti vienokią ar kitokią genetinę ligą", – tikino A.Utkus.

Tarkime, labai siaura viršutinė kūdikio lūpytė būdinga vaisiaus alkoholiniam sindromui. Tačiau tai ne vienintelis požymis. "Būdingi ir labai smulkūs kūdikio veido bruožai: sutrumpėję akių plyšiai, bulvytės formos nosytė, atviros šnervės, maža galva", – vardijo gydytojas genetikas.

Svarbi genetikams yra ir žmogaus antakių forma. Vadinamosios V formos antakiai gali signalizuoti apie tam tikrą ligą.

Kai vidinis akies kampas yra daug žemiau nei išorinis, arba atvirkščiai, tai irgi vadinama mažąja anomalija. Nosies dydis, lenktumas, įdubimas, platumas taip pat gali signalizuoti apie paveldėtą ligą. Ilgus pirštus turintiems žmonėms medikas siūlo atkreipti dėmesį į mažojo pirštelio formą: jeigu jis linksta per viršutinį sąnarį į išorę ar į vidų, tai gali būti ligos signalas.

Dominuojantys genai:

X rudos akių spalvos;
X tamsių, garbanotų plaukų;
X aukšto ūgio;
X tamsios odos;
X Rh(+) kraujo grupės.

Broliai – kaip dvyniai

Tarp brolių Rūtenio ir Ramūno Masteikų – šešerių metų skirtumas. Tačiau net ir geri pažįstami neretai juos supainioja – tokie panašūs broliai. Ypač šurmulingoje aplinkoje ar prietemoje iš pirmo žvilgsnio sunku pasakyti, kuris – Rūtenis ar Ramūnas – stovi šalia.

"Mes visiškai nepanašūs, – akivaizdžią tiesą mėgino nuneigti jaunėlis Ramūnas. – Rūtenis panašus į mamą, nors jis tvirtina, kad aš panašus į ją. Vaikystėje jis buvo šviesiaplaukis angeliukas, aš – tamsiaplaukis gatvės vaikas. Plaukai garbanotis, kaip Rūteniui, pradėjo kokioje aštuntoje klasėje. Matyt, su amžiumi ir supanašėjome", – svarstė šiek tiek jaunesnė vyresniojo brolio kopija.

Tuo metu Rūtenis juokavo, kad akivaizdų jų panašumą jaunėlis mėgina nuneigti tik dėl to, kad jam, matyt, nuo vaikystės liko poreikis priešintis vyresniajam broliui. "Jis dar panašus ir į Leonidą Donskį. Oi, matyt, ir aš į jį panašus", – nusikvatojo vyresnėlis Masteika.

Panašūs tėvai – panašūs ir vaikai

Aktorės ir fotografės Reditos Dominaitytės atžalos – penkiametė dukrelė Upė ir trečius metus skaičiuojantis sūnus Ugnius – paveldėjo lygiai po pusę mamos ir tėčio Deivio Luko bruožų. "Su Deiviu esame ir šiaip labai panašūs, todėl ir vaikai panašūs į mus. Maždaug po pusę manęs ir tėvelio matau Upėje ir Ugniuje", – nusijuokė raudonplaukė garbanė.

Kadangi abu su Deiviu yra garbanotų plaukų, kieno garbanas – tėčio ar mamos – paveldėjo dukrelė Upė, Redita nedrįsta spėlioti. Bet jaunėlis garbanų neturi. "Gal vėliau susigarbanos", – šyptelėjo mama.

Redita ir Deivis pilkakiai. Šią spalvą iš tėvų paveldėjo ir mažieji šeimos nariai. "Jokie užslėpti genai neišlindo", – kvatojo dviejų vaikų mama. Staigmenų su kraujo grupe Reditos šeimoje taip pat nebuvo – visi keturi šeimos nariai yra Rh(+) kraujo grupės. "Su Deiviu esam plačiaveidžiai, tikrai negalime pasigirti smulkiais veido bruožais. Tokie maži mongoliukai yra ir mūsų atžalos", – vaikus apibūdino R.Dominaitytė.