Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
A.Smilgevičiūtė: meilė tėvynei prasideda nuo inkilėlių
2011-04-11
Lauryna Miškinytė
Miško broliai, beviltiškai, bet ne beprasmiškai kovoję už Lietuvos laisvę – jiems šįkart lenkiasi netradiciniu skambesiu garsėjanti grupė "Skylė" ir Aistė Smilgevičiūtė.
Kaune plokštelę "Broliai" pristačiusi grupė sakosi grįžtanti tam, kad surengtų muzikinį spektaklį – su Lauryno Rekio vaizdo instaliacijomis, menišku apšvietimu, kokybišku garsu. A.Smilgevičiūtei ir "Skylei" pritars vyrų vokalinė grupė iš choro "Bel Canto". Be tradicinių roko grupės instrumentų, skambės ir tematiškai artimi instrumentai – akordeonas, lumzdelis, kanklės.
Koncerte skambės dainos iš naujojo albumo, sukurtos remiantis autentiška medžiaga – Liongino Baliukevičiaus-Dzūko dienoraštyje, kitų kovotojų atsiminimuose išdėstytomis mintimis, partizanų dainų nuotaikomis ir lyrikoje randamais poetiniais įvaizdžiais. "Skylės" kūriniuose esti paralelių su archajinėmis lietuvių karinėmis dainomis. Albumo kūrėjai sako nemarias idėjas įvilkę į modernią, jaunajai kartai priimtiną muzikos ir poezijos formą.
"Na ir kas gi mus nugalės, jei mes mirti nebijom, jeigu mes nugalėjome ir mirtį", – pristatydami koncertą atlikėjai cituoja L.Baliukevičiaus-Dzūko žodžius.
Paklausta, kokia yra šio albumo auditorija, ar į koncertus ateina paauglių, kurie dar tik pradeda suvokti savo santykį su istorija, A.Smilgevičiūtė pastebėjo: "Auditorija amžiumi – pati įvairiausia. Ant tėtės pečių sėdintis penkiametis dainuoja visas dainas iš eilės, nes jau spėjęs išmokti žodžius, porelė žvalių septyniasdešimtmečių mojuoja prie scenos gėlių puokšte, yra ir paauglių, ir jaunimo."
– Kas "Skylei", pagarsėjusiai nebanaliu lyrizmu trykštančiomis dainomis, tapo akstinu tragiškajam Lietuvos istorijos puslapiui atversti – ansamblio narių natūrali branda, viešoje erdvėje dažniau kylančios diskusijos istorijos tema ar būta kitų priežasčių?
– Be abejo, tokios temos ateina kartu su asmenine branda. Kažkaip gyveni žmogus, gyveni ir pamažu supranti, kas išties yra svarbu, į ką dera kabintis. Kai augini savus vaikus, imi atsakingiau mąstyti – ima rūpėti aplinka, kuri suformuos jų asmenybes, norisi parodyti jiems, kas yra tautos dvasia, ir paaiškinti, kad tai ir yra vienas mūsų stiprybės šaltinių.
Dar viena priežasčių – manome, kad šių žmonių žygdarbis nėra tinkamai atskleistas ir įvertintas visuomenėje. Nors ir buvo atliktas didelis tiriamasis darbas, sukaupta daug medžiagos, bet jos atraktyvaus pateikimo ir apibendrinimo, kad ir meninio, trūksta. Viešoji nuomonė šiuo klausimu dar vis skendi migloje. Kartais net atrodo, kad kažkas sąmoningai nori ištrinti mūsų dydvyrius iš istorinio Lietuvos žemėlapio. Todėl kilo mintis sukauptą partizaninio karo medžiagą pateikti šių dienų muzikine ir poetine kalba, suprantama jaunam žmogui. Ir tokiu būdu atiduoti pagarbą mūsų broliams, atidavusiems gyvybę už tai, kad šiandien mes kvėpuotume laisve.
– Kodėl nepasukote paprastesniu keliu – perdainuoti autentiškas partizanų dainas. Juk kalbėti tokios ypatingos žmonių grupės balsu – ne tik sudėtinga, bet ir rizikinga? Ar jau išleidus "Brolius" negimė dainų ta pačia tema, kurios nepateko į albumą?
– Yra tikrai gražių partizaniškų dainų. Bet nusprendėme kelti kitą užduotį – juk vis dėlto turime 60 metų istorinę distanciją, galime žvelgti iš šalies. Be to, norėjome šia tema sudominti jaunimą ir platesnes visuomenės grupes, o tam reikia kalbėti šviežiai ir šių laikų žmonių kalba. Naujų dainų negimė, bet liko pluoštelis, kurios nepateko – o albumas ir taip netrumpas, 18 kūrinių.
– Ar sulaukėte išlikusių gyvų pokario partizanų ar jų artimųjų reakcijos? Kokia ji?
– Jokių ypatingų reakcijų nesulaukėme. Tikėtis, kad šiuolaikinės roko grupės atliekama muzika būtų labai priimtina žilagalviui žmogui, gal ir nereikėtų... Juk jų širdies dainos tai ir yra tos autentiškosios partizaniškos. Į kūrybinėje stovykloje darytą perklausą teko pakviesti dabar jau, deja, šviesaus atminimo partizaną Albertą Puką. Paklaustas, kaip jam patinka, jis sakė: "Smagiai groja..." O partizanų artimiesiems, su kuriais teko bendrauti, tai labai svarbu – jiems svarbu, kad apie tai kalbama, kad kalba jaunimas ir kad žinia skleidžiama.
– Kaip manote, kodėl šiandien propaguoti ekologišką gyvenimo būdą yra populiariau, nei būti patriotu? Ar iš tiesų nebemylime Lietuvos, ar nuo Atgimimo laikų dainuojamos tos pačios patriotinės dainos, politikų nuolat trypiami "Tautiškos giesmės" priesaikai patriotizmo formas padarė atgrasias?
– Būtų visai blogai, jei patriotais būtų "tampama", nes tokia dabar tendencija... Vis dėlto tikime, kad daugumai žmonių sveikas patriotizmas yra būdingas, ir vienaip ar kitaip atsakingi žmonės jį puoselėja savo šeimose ir aplinkoje. O jo išraiškos formos, žinoma, sensta, ir kiekvienos kartos žmogus, ieškodamas savo tapatybės, būtinai susiduria su klausimu: o koks mano santykis su Tėvyne ir kaip jį išreikšti? Nemanome, kad politikai nuo tribūnų turi mokyti tos raiškos – kiekvienas asmeniškai turėtų suprasti, kodėl jam brangi šita žemė, ir ką jis gali padaryt jos labui.
– Kaip paaiškintumėte savo sūnų bendraamžiams, ką reiškia būti patriotu ir kodėl reikia juo būti?
– Mūsų sūnūs tokio amžiaus, kad juos ir jų draugužius geriausiai veikia pavyzdžiai. Pradžiai užteks to, kad įkelsim inkilėlius, surinksim nuo pievutės kaimyno šuns paliktus kakučius, iškilmingai per šventes iškelsim vėliavą, aplankysim piliakalnius... O Liepos 6-ąją su visais pasauly išsibarsčiusiaisiais "Tautišką giesmę" sugiedosim.
– Ar pristatėte savo albumą emigracijoje gyvenantiems tautiečiams? Turo sėkmė turbūt garantuota, nes žymi dalis svetur gyvenančių lietuvių iš tikrųjų jaučia didelį ilgesį šalies, kur visi kalba gimtąja kalba, kurioje laikomasi nuo vaikystės žinomų papročių, tačiau garsiai apie tai nekalba.
– Kol kas dar nepristatėme, bet minčių yra.
– Ima populiarėti solidžių institucijų organizuojami patriotinės dainos, knygos konkursai. Kaip juos vertinate? Ar kūrėjų akyse tokio pobūdžio dalykai nekelia asociacijų su primygtinėmis komunistų partijos ideologų rekomendacijomis kurti apie "tėvynę, partiją ir Spalį"?
– Galbūt tokio keisto anų laikų dvelksmo yra tuose konkursuose, kaip ir daugelyje sričių tas "keistas dvelksmas" vis dar tvyro... Patys esame dalyvavę keliuose LATGA-A konkursuose, viename su daina "Auksinis ruduo" tapome laureatais. Bet greičiausiai tai bus pirmi ir paskutiniai mūsų bandymai. Yra organizuojami ir kitokie, ne taip plačiai skambantys konkursai, skirti moksleiviams. Puiku, kad skatinamas jaunimo kūrybiškumas, moksleiviai kuria įvairiomis, tarp jų ir patriotinėmis, rezistencijos atminties, temomis. Užaugs kūrybiškai laisvas žmogus, jis gebės laisvai mąstyti ir nusistatyti savo vertybes.
– "Broliai" išleisti į pasaulį, kokie tolesni jūsų planai – gal vėl ateina roko operos eilė?
– Kol kas sklando kelios vertos dėmesio idėjos, neaišku, kuri bus įgyvendinta pirmoji,...
|
Kas: koncertas "Broliai". Kur: Kauno technologijos universiteto III rūmai (Laisvės al. 13). Kada: balandžio 14 d. 19 val. |
|---|
