Jausmingas muzikos stilius ir nepakartojama technika. Lūpinės armonikėlės virtuozui Sugar Blue nereikia girtis – už jį kalba talentas. Niujorke užaugusio bliuzo atlikėjo asmenybės ir muzikavimo stiliaus neįmanoma įsprausti į jokius rėmus.

Pasaulio žiniasklaida ir su juo bendradarbiavę garsūs dainininkai ne kartą bandė atspėti "Grammy" laureato sėkmės paslaptį. "Jis labai keistas ir talentingas muzikantas", – apie jausmingai, su dusliu šnabždesiu dainuojantį atlikėją nelinkęs tuščiažodžiauti roko legenda Mickas Jaggeris. Amerikos ir Europos festivaliai, barai, klubai – 59-erių Sugar Blue groja visame pasaulyje. Jį spėjo įvertinti ir uostamiesčio publika. Pernai bliuzo virtuozas dalyvavo XIV Klaipėdos pilies džiazo festivalyje.

Pasirodymą festivalyje ir džiazo klube "Kurpiai" atlikėjas baigė ankstų rytą. Prieš išskrisdamas į kitą koncertą, vos kelias valandas temiegojęs Sugar Blue prisipažino: Lietuvoje palieka dalelę savo širdies. Pažado grįžti ilgai laukti neteko. Jau šį savaitgalį kauniečiai turi puikią progą bent šiek tiek pažinti gyvąją legendą.

– Vaikystėje augote bohemiškoje aplinkoje – jūsų mama dirbo tarp muzikantų ir artistų. Ar prisimenate pirmuosius žingsnius scenoje?

– Aš bet kokiu atveju norėjau būti scenoje. Kadangi šokti negalėjau, teko išbandyti visus orkestro instrumentus: fleitą, klarnetą, būgnus, smuiką. Išgirdęs Čikagos bliuzo tėvą Muddy Watersą nusprendžiau – dainavimas yra ta veikla, kuria noriu užsiimti ir aš. Pirmąją armonikėlę gavau dovanų iš tetos. Nuo to laiko ištisas dienas grojau per radiją išgirstas Bobo Dylano ir Stevie Wonderio dainas. Drauge rašiau muziką ir eiles.

– Savo karjerą pradėjote grodamas Niujorko gatvėse. Kokio stiliaus muzika priversdavo stabtelėti praeivius?

– Norėjau groti žmonėms, tad gatvė tuo metu man buvo vienintelis pasirinkimas. Juk visi taip darė. Grodavau bliuzą, R'n'B, rokenrolą – viską, ko žmonės prašydavo. Tačiau aš atlikdavau tik tas dainas, kurios man patikdavo. Buvau neperkalbamas – nemėgstamų kūrinių niekada negrojau.

– Į jus tikriausiai retai kas kreipiasi tikruoju vardu – James Whiting. Kodėl pasirinkote gan saldų slapyvardį – Sugar Blue?

– Man reikėjo sceninio vardo... Visi geri, tokie kaip Muddy Waters, Blind Lemon, Sonny Boy, jau buvo paimti. Vieną vakarą su draugu ėjome iš Doco Watsono koncerto, ir kažkas pro langą išmetė dėžę, pilną senų 78-ųjų plokštelių. Pakėliau vieną ir perskaičiau: "Sugar Blues". Čia tai, ko man reikia! Ir štai esu čia.

– Pirmieji jūsų įrašai su legendinėmis bliuzo žvaigždėmis Brownie McGhee ir Rooseveltu Sykesu saulės šviesą išvydo, kai jums buvo vos 25-eri. Po sėkmingo pripažinimo palikote JAV ir išvykote gyventi į Paryžių. Kas atsitiko?

– Išvykau dėl tos pačios priežasties, kaip ir aktorė Josephine Baker. Norėjau išvengti rasizmo beprotybės. Ši visuomenė sukurta ant genocido ir žmogžudysčių pagrindo. Būtent tai mane ir atstūmė nuo amerikietiškos kultūros. Nenorėjau tapti atsilikęs ir nehumaniškas. Siekiau, kad su manimi elgtųsi kaip su žmogumi. Gelbėdamas savo ir kitų žmonių gyvenimus, privalėjau išvykti. Prancūzijoje su "Rolling Stones" įrašėme albumą "Some Girls". Siūlė bendradarbiauti toliau. Tačiau grįžau į Ameriką, tikėdamasis sukurti savo grupę.

– Ar amerikietiška kultūra padarė įtaką jūsų kūrybai?

– Mano nuomone, muzika – nuoširdi išraiška to, ką matau ir jaučiu. Mano kūrybą galima pavadinti kontraktu tarp kekšės ir jos kliento. Aš niekada nelindau į akis ir niekam nenorėjau įtikti. Bliuzas man reikalingas, kad atsipalaiduočiau ir užmirščiau įtampą.

– Galbūt jūs turite dvasinį ar su religija susijusį įkvėpimo šaltinį?

– Aš netikintis, nes religija žmonėms peršama per prievartą. Nėra kuo tikėti. Skaičiuok pinigus, brangioji! Štai kas mane verčia jaustis gerai! Ar gerai, ar blogai – vis tiek pinigai valdo. Štai tokia daugelio šalių filosofija, kuri žudo planetą.

– Jei jau netikite, tai gal svajojate?

– Aš nesvajoju, man tai – prabanga. Žinau tik tai, ką veiksiu artimiausias penkias minutes. Esu tik bliuzo atlikėjas.

Sugar Blue koncertas vyks spalio 26 d. 20 val. Kauno kino teatre "Romuva".

Sugar Blue vizitinė kortelė

Gimimo data. James Whiting gimė 1950 m. Harleme, Niujorke.
Karjera. 1975 m. atlikėjas, pasivadinęs Sugar Blue, išleido pirmuosius įrašus su bliuzo žvaigždėmis Brownie McGhee ir Rooseveltu Sykesu.

Kelionės. 1976 m. muzikantas išvyko į Paryžių. Bendradarbiavo su grupe "The Rolling Stones". Kartu išleido albumą "Some Girls". Sugar Blue galima išgirsti ir šios grupės albumuose "Emotional Rescue" bei "Tattoo You". Vėliau Sugar Blue Prancūzijoje išleido solo albumus "Crossroads" ir "From Paris to Chicago". 1982-aisiais grįžo į JAV. Dabar gyvena Italijoje, Milane.

Apdovanojimas. 1985 m. pelnė "Grammy" už  albumus "Atlantic" ir "Blue Explosion".
Kinas. Nusifilmavo ir sukūrė muziką Alano Parkerio trileriui "Angelo širdis", kuriame vaidino ir Robertas De Niro.