Paaiškėjo, kad eurointegracijai vadovauja buvę komunistinių slaptųjų tarnybų agentai

Reuters-AFP-PAP-BNS. Lenkijos vyriausybės Europos Sąjungos (ES) informacijos biuro vadovas Slavomiras Viatras, inicijavęs paramos eurointegracijai kampaniją, prisipažino, jog praeityje buvo komunistinių slaptųjų tarnybų agentas. Šį jo skandalingą pareiškimą paskelbė oficialus šalies vyriausybės žinių leidinys “Monitorz Polski”.

Dangstosi valstybės paslaptimi

49 metų S.Viatras, kurį ekskomunistinės valdančiosios koalicijos vyriausybė savo įgaliotiniu ES informacijos klausimams paskyrė vasario mėnesį, atsisakė atskleisti savo bendradarbiavimo detales, kad neišduotų valstybės paslapties.

Tačiau, pasak jo, jis neužsiėmė šnipinėjimu ir nedirbo operatyvinio žvalgybinio darbo, todėl jo veikla “nebuvo nukreipta prieš jokį asmenį ar organizaciją”.

“Ministras pirmininkas apie tai žinojo nuo pat pradžių. Nemanau, kad tai kaip nors atsilieps mano darbui, nebent sukels kai kurių politikų komentarų bangą”, - pareiškė S.Viatras.

Tai jau antras aukštas valdininkas, atsakingas už Lenkijos integraciją į ES, kuris bendradarbiavo su komunistinėmis specialiosiomis tarnybomis. Prieš kurį laiką apie panašią savo praeitį viešai paskelbė Lenkijos vyriausiasis euroderybininkas Janas Truščinskis.

Pagal Lenkijos įstatymus, pareigūnai turi informuoti apie savo ryšius su komunistinėmis slaptosiomis tarnybomis. Už mėginimus nuslėpti tokius faktus gresia 10 metų draudimas eiti valstybines pareigas.

Prisipažino dar du pareigūnai

Tame pačiame “Monitorz Polski” numeryje apie savo bendradarbiavimą su komunistų slaptąja policija paskelbė dar du aukšti vyriausybės pareigūnai: ministro pirmininko patarėjas Stanislavas Jaskevičius ir finansų viceministras Marekas Ocepka.

Pasipiktinusi Lenkijos opozicija nedelsiant pareikalavo S.Viatro atsistatydinimo, nes, jos nuomone, Lenkijos eurointegracijos reikalus tvarkantys buvę slaptieji agentai griauna žmonių pasitikėjimą šalies siekiais tapti ES nare.

Centro dešinioji partija “Įstatymas ir teisingumas” pareiškė, kad S.Viatro prisipažinimas yra pakankamas pagrindas jam pasitraukti iš posto.

“Reikalaujame Viatro atleidimo. Vis labiau aiškėja, kad Trečioji respublika neatitinka demokratinės valstybės idėjos, nes jos valdančiajame elite knibždėte knibžda komunistinės epochos saugumiečių”, - sakė partijos “Įstatymas ir teisingumas” atstovas spaudai Adamas Belianas.

A.Belianas pridūrė, kad jo partija ketina išsiaiškinti, kodėl S.Viatro prisipažinimas “Monitorz Polski” pasirodė gerokai pavėlavęs. S.Viatro teigimu, apie savo veiklą komunistinio režimo metais jis informavo dar birželį.

Tuo tarpu ultrakatalikiškos ir kraštutinės nacionalistinės Lenkijos šeimų lygos lyderis Romanas Gertichas sakė, kad “agentai, kurie anksčiau propagavo sovietų dominavimo pranašumus, dabar ėmėsi mums piršti ES”.

Vyriausybė užstojo

Ministras pirmininkas Lešekas Mileris šokosi ginti S.Viatro, kuris praėjusiais metais buvo jo reformuotos komunistų partijos rinkimų kampanijos strategas.

L.Milerio atstovas spaudai sakė, kad vyriausybės vadovas yra informuotas apie S.Viatro praeitį ir nemano, kad ji kaip nors galėtų paveikti Lenkijos pastangas iki šių metų pabaigos užbaigti derybas dėl prisijungimo prie ES.

“Nematau jokios priežasties, kodėl tai galėtų pakenkti Lenkijos deryboms su Europos Sąjunga”, - sakė L.Milerio atstovas spaudai Michalas Toberis.

Seimo Europos komiteto pirmininkas Juzefas Oleksis jam antrindamas irgi teigė, kad S.Viatras turi toliau eiti savo pareigas. Pagal J.Oleksį, savo prisipažinimu S.Viatras “užvertė šią bylą”.

Lenkijos vyriausybė gegužę pradėjo kampaniją “Europa be paslapčių”, kad padėtų šalies žmonėms gauti daugiau informacijos apie ES ir paskatintų juos aktyviau dalyvauti numatomame referendume dėl šalies stojimo į ES.

Vyriausybės ketinimas skirti S.Viatrą vadovauti šiai kampanijai sulaukė kritikos nuo pat pradžių, nes jis, buvęs aukšto rango komunistinės epochos pareigūno sūnus, neturėjo ryšių su visuomene darbo patirties.

Vis dėlto Lenkijos narystės ES šalininkų gretos nuolat auga. Visuomenės nuomonės tyrimo agentūros apklausa rodo, kad kitais metais įvyksiančiame referendume dėl narystės ES žada dalyvauti 71 proc. lenkų ir kad 67 proc. ketina paremti Lenkijos eurointegraciją.