Rusija nervinasi dėl Baltijos valstybių narystės NATO

ELTA. Rusija nervingai reaguoja į Baltijos valstybių narystę Šiaurės Atlanto sutartyje, teigia Prahoje leidžiamas interneto žurnalas “Transitions on Line”. Kai antrą kartą per mėnesį Baltijos valstybė išsiuntė du diplomatus už įtariamą šnipinėjimą, Rusija antrą kartą per pusę metų pažeidė Estijos oro erdvę.  

Dėsningas sutapimas  

Mažai kas abejoja, kad praėjusios savaitės įvykiai nėra atsitiktinis sutapimas, nes NATO išsiplėtė iki Rusijos sienos. Maskva neigia, kad Rusijos karo lėktuvai pažeidė Estijos oro erdvę ir reikalauja iš Talino įrodymų.

Savo ruožtu Estijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad du rusų diplomatai buvo išsiųsti kovo 22 d., nes “bandė patikrinti Estijos sugebėjimą saugoti valstybės paslaptis”. Maskva atsakė tą pačią dieną išsiųsdama du estų diplomatus. Prieš mėnesį, vasario 20 d., Lietuva išsiuntė tris rusų diplomatus. Rusija vakar atsikirto tuo pačiu.

Anot “Transitions on Line”, Baltijos valstybėse ir Vakarų spaudoje šie šnipinėjimo incidentai sukėlė baimę, jog Rusija stiprina savo žvalgybą regione prieš Baltijos valstybių įstojimą į NATO ir į Europos Sąjungą (ES). Kai kurie rusų politikai mano, jog diplomatų išsiuntimas yra sąmoningas Baltijos valstybių noras pabrėžti, kad jos yra priešakinėje linijoje ir tuo būdu sulaukti iš Vakarų papildomos pagalbos ir, galimas dalykas, NATO kareivių. Dūmos užsienio reikalų komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas pareiškė, kad diplomatų išsiuntimai yra “gerai koordinuojama kampanija dar labiau įtempti santykius su Rusija NATO ir ES plėtros išvakarėse”.  

Kritikos banga

“Transitions on Line” rašo, kad Rusijos santykiai su Baltijos valstybėmis visada buvo įtempti: Rusija kritikavo rusakalbių padėtį, o Baltijos valstybės manė, jog Rusija kišasi į jų vidaus reikalus. Maskva delsia taikyti partnerystės ir bendradarbiavimo su ES sutartį naujoms ES narėms.

Rusiją erzina sprendimas statyti NATO radarą prie Rusijos ir Estijos sienos. Buvęs Rusijos specialiųjų tarnybų pareigūnas tvirtina, kad radarą “pasiūlė estų valdžia be mažiausio politinio NATO spaudimo”. Įtempti santykiai su Baltijos valstybėmis trukdo pasirašyti Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties papildymus. Rusija mano, kad į Baltijos valstybes NATO gali siųsti kiek nori pajėgų, kadangi šios valstybės nepasirašė pradinės sutarties 1990 m.

Stojimas į NATO ir Belgijos karo lėktuvų dislokavimas Lietuvoje sukėlė Rusijos vyriausybės pareigūnų kritikos bangą. Užsienio reikalų ministerijos spaudos atstovas Aleksandras Jakovenka, gynybos ministras Sergėjus Ivanovas ne kartą aiškino, jog tai pažeidžia Rusijos ir NATO bendradarbiavimą; bazės ir lėktuvai Baltijos valstybėse neturi jokio pateisinimo. Federacijos Tarybos gynybos ir saugumo komiteto pirmininko pavaduotojas generolas Valerijus Manilovas dienraščiui “Nezavisimaja gazeta” pasakė: “Jei NATO skirta gynybai, nuo kokio priešo ginamasi taip arti Rusijos teritorijos?”  

Įžvelgia naujas grėsmes  

V.Manilovas tvirtina, jog “kyla antrojo “šaltojo” karo grėsmė”, o Amerikos ir Kanados instituto bendradarbis Anatolijus Utkinas aiškina, kad “šaltasis” karas niekada nesibaigė. Jo nuomone, toks karas baigsis tik tada, kai Rusijos strateginė galia bus derinama su Vakarų strategine galia. “Šiandien matome NATO artėjimą prie Rusijos sienų. Greitai amerikiečių kareiviai bus išdėstyti aštuoniose iš penkiolikos buvusių sovietinių respublikų. Didžiausią nerimą kels JAV kariai Estijoje, nes iš čia tik kelios valandos kelio iki Sankt Peterburgo”, - sakė A.Utkinas.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos Europos bendradarbiavimo skyriaus vadovas Aleksandras Gluška sako, kad jei “Baltijos valstybėms nepakanka tarptautinės ginklų kontrolės ir jos imasi papildomų priemonių, Rusija gali griebtis panašios taktikos geriau apsaugoti Leningrado ir Pskovo sritis”. 1996-1999 m. A.Gluška vadovavo Rusijos delegacijai Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties derybose.