Po ilgokų dvejonių Amerikos vyriausybė nusprendė priimti pagalbą iš užsienio

Naujojo Orleano, kurį vakar sudrebino serija sprogimų, valdžia skambina aliarmo varpais. Uragano nusiaubto miesto ligoninėse baigėsi maisto ir vaistų atsargos, gelbėtojams trūksta autobusų žmonių evakavimui, o dengtame stadione susispietę nelaimėliai jau kelios dienos gyvena antisanitarinėmis sąlygomis. Mieste siautėjančius plėšikus valdžia tikisi sutramdyti didesnių įgaliojimu suteikimu nacionalinės gvardijos kariams ir policininkams. Į piktadarius jie galės šaudyti be didelių ceremonijų. JAV vyriausybė, nors ir ilgokai dvejojusi, nusprendė priimti iš užsienio siūlomą pagalbą. Baltuosiuose rūmuose būgštauta, kad pagalbos priėmimas Ameriką gali pažeminti.

Sprogimai chemijos gamykloje

Naujajame Orleane vakar nugriaudėjo serija sprogimų. Televizijos CNN duomenimis, į orą išlėkė chemijos gamykla; netrukus kilo dideli gaisrai. Šią informaciją patvirtino miesto meras Rėjus Nadžinas, paskubomis pareiškęs, kad “iš gaisravietės sklindantys dūmai nėra nuodingi”.

Sprogimai dar labiau padidino įtampą mieste, kur tebeviešpatauja anarchija. Žmonės tarpusavyje iš paskutiniųjų grumiasi dėl maisto. Jis mėtomas iš sraigtasparnių, kuriems įsakyta nenusileisti, nes nelaimingieji jiems neleis pakilti. Ligoninės nepriima sužeistųjų ar sergančiųjų - nėra vaistų.

Tokius ir panašius siužetus šiomis dienomis rodo JAV televizijos. CNN televizijos korespondentas Krisas Lorencas, užsilipęs ant vienos Naujojo Orleano policijos nuovadų stogo, vakar į žiūrovus kreipėsi tokiais žodžiais: “Tai tikriausiai vienintelė dabar saugi vieta Naujajame Orleane. Policininkai sako, kad tie, kurie kokiu nors būdu juda miesto gatvėmis, mirtinai rizikuoja. Tvarkos saugotojai pasakojo, kad mieste siautėja gaujos žaliūkų, kurie šaudo į visus iš eilės ir prievartauja moteris”.

Valdžia žada tuos piktadarius sutramdyti, bet tai padaryti, kaip atrodo, sekasi sunkiai.

Gvardiečiai gavo teisę šaudyti į plėšikus

Naujajame Orleane užvakar dislokuoti pirmieji 300 Irake tarnavusių gvardiečių, kad mieste, kuriame jau kelios dienos nesiliauja plėšikavimai, galų gale pavyktų atkurti tvarką.

Luizianos gubernatorė Ketlin Blanko vietos žurnalistams sakė, kad kariams iš Arkanzaso nacionalinės gvardijos suteikta teisė tiesiu taikymu šaudyti į banditus.

Karius dislokuoti buvo nuspręsta po to, kai valdžia susilaukė daug priekaištų dėl vangaus reagavimo į plėšikų siautėjimą. Artimiausią parą gvardiečių skaičius mieste turėtų padidėti iki kelių tūkstančių.

Gubernatorė K.Blanko sakė, kad tvarkai palaikyti reiktų mažiausiai 40 tūkstančių karių.

Prašymas, panašus į maldavimą

Dar prieš vakarykščius sprogimus meras R.Nadžinas kreipėsi į federalinę ir vietos valdžią su prašymu, panašiu į maldavimą, nedelsiant padėti maždaug 20 tūkst. žmonių, kurie rado prieglobstį dengtame stadione. “Tai desperatiškas SOS”, - sakė meras savo pareiškime, paskelbtame per CNN televiziją.

Stadione, kuriame jau keturias dienas be tinkamų sanitarinių sąlygų glaudžiasi žmonės, siekę išsigelbėti nuo uragano, susidarė katastrofiška situacija. Išbadėjusių ir vandens stokojančių žmonių neviltį dar labiau padidino pranešimai, kad stadione buvo išžaginti du vaikai.

Ligoninėse baigėsi vaistai ir maisto produktai. Kai kuriose iš jų ėmė vis dažniau mirti pacientai.

Medikai negali evakuoti sunkiai sergančiųjų į kitas medicinos įstaigas, nes į juos vis dažniau atidengia ugnį ant viso pasaulio įniršę miesto gyventojai.

Šiuos faktus išdėstęs Atstovų rūmų narys Čarlis Melankonas pranešė, kad jo rajone Naujajame Orleane nemažai žmonių žuvo dėl smurto, viešpataujančio iki šiol. Žuvusieji laukė evakuacijos dideliame karštyje be geriamojo vandens, bet dėl plėšikų siautėjimo jo niekas nedrįso pristatyti. Pasak įstatymų leidėjo, dalis tų žmonių mirė dėl dehidratacijos. “Reuters” pranešė, kad kai kurie Naujojo Orleano policininkai, bijodami ginkluotų banditų, savavališkai metė tarnybą. Agentūrai nepavyko išsiaiškinti, kokios bausmės bus taikomos tokiems pareigūnams.

K.Rais iniciatyva

Po to, kai tarptautinė reitingų agentūra “Standard And Poor’s” paskelbė, kad uraganas “Katrina” nuostolių padarė ne už 25 milijardus dolerių, kaip manyta iki šiol, bet mažiausiai dvigubai daugiau, JAV vyriausybė po dvejonių paskelbė, kad nusprendė priimti iš užsienio siūlomą pagalbą. Britų BBC teigia, kad Vašingtone ilgai spėliota, ar paramos priėmimas nepažemins Amerikos pasaulio akyse. Pagalbą Jungtinėms Valstijoms pirmiausiai pasiūlė jos artimiausios ir ištikimiausios bičiulės - Didžioji Britanija, Kanada, Australija. Vėliau prie jų prisijungė dar kelios dešimtys valstybių. BBC pažymėjo, kad priimti siūlomą pagalbą Baltuosius rūmus įkalbėjo valstybės sekretorė Kondoliza Rais. Specialiame Valstybės departamento pareiškime vis dėlto nurodoma: “Jungtinės Valstijos pagalbos neprašo, bet priims ją iš draugiškų šalių ir tarptautinių organizacijų”.

Evakuacija vyksta labai lėtai

Iš apsemto miesto žmonės evakuojami į tris Teksaso valstijos miestus: Hiūstoną, San Antonijų ir Dalasą. Bet dėl kiekvienos vietos autobusuose vyksta arši kova. Neretai griebiamasi ginklo.

Pasak agentūros AP, stadionas Hiūstone, kur sutalpinta 8 tūkstančiai evakuotųjų, visiškai perpildytas. Vietos valdžia tvirtina, kad ji nepajėgi priimti daugiau pabėgėlių.

Luizianos gubernatorė K.Blanko sako, kad dar yra parengtos patalpos, skirtos 70 tūkstančių žmonių, bet Naujojo Orleano valdžia teigia, kad reikia evakuoti dar 100 tūkstančių gyventojų, įskaitant devynių ligoninių pacientus ir 7 tūkstančius kalinių. Prezidento Džordžo V.Bušo prašymu, įstatymų leidėjai vakar skubiai pritarė įstatymo projektui, pagal kurį kovai su stichija bus skirta daugiau kaip dešimt milijardų dolerių. Ekspertų teigimu, šių pinigų pakaks vos trims savaitėms.