Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Galingųjų aštuonetas gali ūgtelėti iki dvidešimtuko
2004-06-11
Stasys JOKŪBAITIS
Nors didžiųjų valstybių lyderius toliau drasko nesutarimai, vis dėlto jie tikisi gerokai išplėsti savo klubą - pakviesti į jį Kiniją, Indiją ir kitas šalis
Didžiojo aštuoneto (G-8) lyderių susitikime vakar pirmą kartą oficialiai iškelta idėja pradėti reguliarias derybas su tokiomis valstybėmis kaip Kinija ir Indija, kad ateityje galima būtų rengti jau “didžiojo dvidešimtuko”, kurį sudarytų dabartiniam aštuonetui priklausančios ir kitos svarbios valstybės, viršūnių susitikimus.
Vilioja milžiniškos rinkos
Šiuo metu Didįjį aštuonetą sudaro Jungtinės Valstijos, Japonija, Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija, Italija, Kanada ir Rusija. Realiausios kandidatės papildyti pasaulio galingųjų klubą yra Kinija ir Indija. Kodėl būtent į šias valstybes pirmiausiai nukrypo G-8 valstybių lyderių žvilgsniai?
Pirmiausiai todėl, kad sunku brėžti pasaulinės ekonomikos ateitį be tokių dviejų šalių, kuriose gyvena kone pusė planetos žmonių. Kad ir kaip yra kritikuojama Kinija, pasaulio galingieji buvo priversti pripažinti, jog jos ekonomika yra gana stipri ir jos nevaržo tokie darbo įstatymai, kokie galioja Vakaruose. Antra vertus, ir Kinija, ir Indija turi milžinišką vartotojų rinką, kuri yra naudinga pasaulio galingiesiems. Todėl visai galimas daiktas, kad netrukus G-8 virs G-10.
Rusijos narystė vis dar kelia nuostabą
Didysis aštuonetas pradėjo kurtis 1975 metais, kai Prancūzijos prezidentas Valeri Žiskaras d’Estenas pakvietė tuometinio “šešeto” lyderius į Rambujė pilį netoli Paryžiaus prie židinio aptarti pasaulio ekonomikos klausimus.
Kanada ir Rusija į šį klubą įstojo vėliau, bet Rusijos narystė kai kam vis dar kelia nuostabą. Kritikai teigia, kad dėl palyginti nereikšmingos ekonomikos ir nuolatinių politinių problemų ši šalis neturėtų būti tokiame klube. Pasak apžvalgininkų, nors Rusija yra didelė šalis, bet, tarkim, Nyderlandų bendrojo vidaus produkto dalis vienam gyventojui yra tris kartus didesnė. Kinijos karinės struktūros svarbesnės, o Indijos gyventojų skaičius - didesnis. Užsienio spauda pažymi, jog Rusija į pasaulio galingųjų klubą tikriausiai buvo priimta tik todėl, kad tokiu sprendimu norėta paskatinti demokratizaciją ir dabar, artėjant G-8 dešimtosioms metinėms, gera proga kritiškai įvertinti padėtį.
Vienybės medis nesužaliavo
Tikėtasi, kad vakar baigęsis galingiausių pasaulio valstybių lyderių susitikimas taps naujos transatlantinių santykių eros pradžia. Tačiau taip neįvyko. Atsinaujinę Jungtinių Valstijų ir Prancūzijos nesutarimai dėl 120 mlrd. dolerių Irako skolos greitai išsklaidė vienybės iliuzijas.
Kaip pranešė AFP-BNS, nauji diplomatiniai kivirčai prabangiame Si Ailendo kurorte prasidėjo beveik iš karto, kai JAV prezidentas Džordžas V.Bušas ir pristatė prieštaringai vertinamą naująjį laikinąjį Irako lyderį. Nors Didžiosios Britanijos, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos, Rusijos ir Jungtinių Valstijų vadovams vis dėlto pavyko susitarti dėl gana diskutuotino reformų plano islamo pasauliui, tačiau vienybės medis nesužaliavo.
Pasitelkti NATO tikriausiai nepavyks
Dž.V.Bušas, kurio šiemet laukia labai atkakli rinkimų kova, nori palengvinti Irake dislokuotų JAV karių, kurių daugelis yra rezervininkai arba tarnauja ilgiau, nei buvo numatyta iš pradžių, padėtį. Todėl nieko nuostabaus, kad jis norėtų, jog į misiją Irake įsijungtų ir NATO organizacija. Tačiau Prancūzija, kuri ir anksčiau nepritarė invazijai į Iraką, kategoriškai pasipriešino tokiam siūlymui. Dauguma iš 26 Aljanso valstybių nusiuntė į Iraką savo karių, bet NATO, kaip organizacijos, vaidmuo dabar tėra tarptautinės brigados, kuriai vadovauti pavesta Lenkijai, užnugario rėmimas. Kai kurios NATO narės, pavyzdžiui, Kanada, Prancūzija ir Vokietija, atsisakė siųsti savo karius į Iraką.
Europiečiai nenori prarasti pinigų
Nesutariama ir dėl didžiulės Irako skolos. Europos valstybės priešinasi JAV raginimams netrukus nurašyti apie 90 proc. irakiečių skolos. Oficialiame pranešime sakoma, jog G-8 susitarė, kad būtina sumažinti Irako valstybės skolą, bet kol kas nepriėjo prie bendros nuomonės, kiek konkrečiai ji turi būti sumažinta.
Tačiau kuluaruose kalbama, kad Prancūzija ir Rusija, kurios yra daugiausiai paskolinusios pinigų Irakui, siekia, kad skola būtų ne taip smarkiai sumažinta, ir primygtinai reikalauja grąžinti pinigus.
