Kažkam tai – laiptelis karjeroje, kitiems – šansas dirbti šalies labui, dar kitiems – galimybė užsidirbti. Kad ir kaip būtų, Europos Parlamento (EP) deputato mandatas daugeliui politikų atrodo viliojamai.

Norinčių netrūksta

Šių metų birželio 7 d. Lietuva antrą kartą rinks politikus, kurie penkerius metus atstovaus jai EP. Partijos jau apsisprendė dėl savo sąrašų ir kandidatų. Norinčių ragauti politiko duonos Briuselyje nemažai.

Tarp kandidatų yra beveik visi praėjusius penkerius metus Europos sostinėje praleidę politikai. Nekandidatuoti nusprendė vos vienas kitas. Kodėl? Nes mano, kad Lietuvoje galės nuveikti daugiau visuomenei ir sau naudingų darbų.

Tačiau dauguma įsitikinusi, kad EP liko aibė nebaigtų darbų ir projektų, kuriuos, jiems nedalyvaujant, vargu ar kas pajėgs sėkmingai įgyvendinti. Liko būtinų priimti rezoliucijų ir teisės aktų, dėl kurių naujokai vargu ar suvoks, kaip reikia balsuoti, vargu ar pasiūlys vertingų pataisų, kurios atspindės jų šalies interesus. Tai ir yra esminis deputato darbas ir atsakomybė.

Dėl kiekvieno dokumento EP balsuojama daugybę kartų. 27 šalių interesai dažnai kertasi, o kiekviena nauja pataisa turi būti vėl apsvarstyta ir įvertinta balsuojant. Patys EP nariai neslepia, jog vieno projekto svarstymas kartais užtrunka labai ilgai – galbūt net visą penkerių metų kadenciją.

Konkrečiais darbais, kurie būtų matomi ir Lietuvoje, mūsų šalies atstovai pasigirti, deja, negali. Kalti, savaime suprantama, Lietuvos politikai, kurie neatsižvelgia į Briuselio dalijamus vertingus patarimus. Kaip geriausią savo sėkmingų darbų pavyzdį Lietuvos atstovai kone vieningai mini tarptautinių telefono skambučių kainų sumažinimą visoje Europoje. Kitose srityse pamatyti jų darbo vaisių galėtų tik labai įžvalgūs. Eiliniai žmonės nesuprastų.

Stengiasi nepainioti interesų

Pamatyti ir įvertinti EP darbo rezultatus iš tiesų sunku. Parlamento funkcijos šiek tiek skiriasi nuo lietuviams įprasto Seimo darbo. Nors organizuotas jis panašiai (veikia komitetai ir valgyklos, deputatai susibūrę į frakcijos, žurnalistams draudžiama filmuoti tualetuose ir kavinėse), leidžiant įstatymus EP galios ribotos. Itin svarbiose srityse EP narių priimti dokumentai dažniausiai tėra patariamojo pobūdžio.

Tiesa, EP turi teisę atmesti vadinamosios Europos vyriausybės – Komisijos – siūlomus teisės aktus ar iniciatyvas. Štai ir pluša politikai iš peties.

Kad parlamentarams darbo netrūksta, rodo ir jų padėjėjų skaičius. Teigiama, kad kadenciją baigiantis lenkas EP buvo įdarbinęs net 17 asistentų. Ar jie draugiškai ir po lygiai pasidalydavo kas mėnesį iš EP biudžeto padėjėjų atlyginimams skiriamus 17,54 tūkst. eurų (apie 60,5 tūkst. litų), ar jiems buvo dar papildomai mokama, neaišku.

1000 eurų Briuselyje lenko politiko komandos nariui tikrai vos užtektų sudurti galą su galu.

Kai kurie kiti parlamentarai taip neapdairiai kaip minėtas lenkas nesielgia. Jie įdarbina vieną arba du padėjėjus ir visus 60,5 tūkst. litų neatskaičius mokesčius padalija jiems. Kaip atskleidė britų leidinio "The Sunday Times" žurnalistų tyrimas, kai kurie parlamentarai negaili tokių algų savo darbuotojams. Tiesa, prieš tai susitarta, kad dalis pinigų bus atiduodama tam pačiam EP nariui. Kitaip išeitų, kad padėjėjas uždirba net daugiau nei pats politikas, kuriam iki šiol algą mokėjo jo atstovaujamos šalies parlamentas.

Pavyzdžiui, šiuo metu Lietuvos atstovo, kaip ir eilinio Seimo nario, atlyginimas neatskaičius mokesčių siekia 5,5 tūkst. litų. Jei jam tektų dalyti skiriamus pinigus dviem padėjėjams, kiekvienas jų gautų maždaug 30 tūkst. litų neatskaičius mokesčių. Realiai tokiomis algomis net ir turtingesnių šalių atstovų padėjėjai, žinoma, pasigirti negali.

Būta atvejų, kai tarpusavyje susitarę parlamentarai padėjėjomis įdarbino vienas kito žmonas. Štai toks šeimos verslas ir kartu jokio viešųjų ir privačių interesų konflikto.

Kiti gaus daugiau

Mokėjimo už kitos kadencijos europarlamentarų darbą tvarka šiek tiek keičiasi. Nežinia ar galimybei piktnaudžiauti bus užkirstas kelias, bet algą politikai gaus jau ne iš atstovaujamos valstybės biudžeto. Ši našta pagal pageidavimus bus perkelta ant visos Europos mokesčių mokėtojų pečių. Lietuva tokios tvarkos norės, nes tai galimybė sutaupyti. Be jokios abejonės, norės jos ir aštrialiežuvių apaštalais praminti 12 laimingųjų. Tokiu atveju jie gaus – 7665 eurus (apie 26 444 litus). Tačiau ne tik alga vilioja politikus.

Darbas EP – tai ir galimybė penkeriems metams dingti iš Lietuvos politikos ir skandalų padangės. Galu gale, jeigu naujieji Lietuvos atstovai patys neįsivels į kokį skandalą būdami Briuselyje, vargu ar kas juos ir prisimins.

Taigi Europos parlamentarai beveik netrukdomi galės galvoti apie Lietuvos ateitį Europoje. Į jų darbotvarkę, be abejo, bus įrašytas įvairiausių draudimų ir Europos Komisijos siūlomų projektų svarstymas. Be to, jie galės skatinti ir raginti Lietuvoje likusius kolegas, papildomai prie algos už tai gaudami po 250 eurų (apie 862,5 lito) per dieną kas kartą, kai nueina į posėdžius.

Tiesa, galbūt nuo kitos kadencijos parlamentarams mokamų dienpinigių kiek sumažės, tačiau kad ir kiek jų liktų, tai gera paskata dirbti. Kam dar moka vien už tai, kad atėjai į darbą?

Penkeri metai EP Lietuvos atstovams tikai neprailgs. Veiklos netrūks. Kai kuriems parlamentarams gali tekti atgaivinti savo užsienio kalbų žinias. Itin pasiilgę tėvynės teoriškai kad ir kiekvieną dieną galės skraidyti namo. Už šias keliones taip pat mokama iš EP biudžeto.

Išlaikyti – milijardai

Šiemet vien parlamentarų išlaidoms buvo skirta 190 mln. eurų (655,5 mln. litų) – tai dienpinigiai, kelionės, lėšos, skirtos biurams atstovaujamose šalyse išlaikyti, ir t. t. 185 mln. eurų (638,25 mln. litų) – jų padėjėjams.

503 mln. eurų (1,736 mlrd. litų) numatyta EP darbuotojų (nuolatinių ir laikinų), kurių yra daugiau kaip 6 tūkst., atlyginimams, 101 mln. eurų (348,5 mln. litų) – kitiems darbuotojams ir pasamdytoms tarnyboms, 294 mln. eurų (1,01 mlrd. litų) – pastatams išlaikyti, baldamas ir pan.

Visas EP biudžetas šiemet siekia 1,53 mlrd. eurų (apie 5,28 mlrd. litų).