Kremlius šaiposi iš ES lyderių bandymų nubausti Maskvą už agresiją Gruzijoje. Tuo metu Lietuvos premjeras mano, kad griežčiau kalbėtis su Maskva Bendrijai sutrukdė energetiniai iššūkiai.

Įgėlė Baltijos šalims

"Man susidarė įspūdis, jog partneriams Europoje labai norėtųsi pasakyti ką nors aiškaus, bet galiausiai nieko aiškaus neišgirdome", - pirmadienį pasibaigus ES lyderių susitikimui pareiškė pirmasis Rusijos Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas, "Vieningosios Rusijos" frakcijos narys Olegas Morozovas.

Taip jis reagavo į pirmadienį priimtą Bendrijos sprendimą stabdyti derybas su Kremliumi dėl strateginės partnerystės susitarimo. Derybos stabdomos, kol Rusija išves pajėgas iš Gruzijos.

Toks ES sprendimas Maskvos atžvilgiu neišgąsdino ir Rusijos nuolatinio atstovo prie NATO Dmitrijaus Rogozino. Jis pareiškė, kad per šį susitikimą pralaimėjo trijų Baltijos šalių ir Lenkijos vadovai, reikalavę griežtesnių sankcijų Kremliui.

"Laimėjo Rusijos ir ES bendradarbiavimas - tikėkimės, kad tas politinis kapitalas, sukauptas ankstesniais metais, neleis politiniams spekuliantams išsireikalauti įvesti kokias nors sankcijas ir ribojimus", - pirmadienį kalbėjo radikaliais pareiškimais pagarsėjęs diplomatas.

"Kas pralaimėjo, taip pat suprantama - pralaimėjo Lenkijos prezidento ir jo bendraminčių Baltijos šalyse politika", - kandžiai pridūrė D.Rogozinas.

Priekaištavo dėl subjektyvumo

Vakar Rusijos užsienio reikalų ministerija (URM) išplatino pareiškimą, kuriame priekaištavo ES, kad ši nepateikė jokio vertinimo dėl Tbilisio veiksmų per karinį konfliktą. Žinia, rugpjūčio pradžioje Rusija įsiveržė į Gruziją, kai ši įvedė kariuomenę į separatistinį Pietų Osetijos regioną.

"Taip ir nepateiktas Tbilisio veiksmų atitinkamas vertinimas, lygiai kaip ir veiksmų tų, kurie tiekė ginklus į Gruziją, pažeisdami Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos ir ES taisykles", - vakar pareiškė Rusijos URM vadovas Sergejus Lavrovas.

Rusijos premjeras Vladimiras Putinas vakar taip pat pasidžiaugė, kad ES nepriėmė radikalių sprendimų Maskvos atžvilgiu. "Viršūnių susitikime buvo labai daug emocijų ir įvairių siūlymų, net ekstremistinio pobūdžio. Ačiū Dievui, sveikas protas nugalėjo", - kalbėdamas su žurnalistais vakar pareiškė Rusijos ministras pirmininkas.

Premjeras įžvelgė baimę

Lietuvos premjeras Gediminas Kirkilas mano, kad Europos vadovų poziciją Rusijos atžvilgiu nulėmė energetiniai iššūkiai. Sprendimą atidėti derybas su Rusija dėl strateginės partnerystės sutarties jis vadina subalansuotu.

"Nėra abejonių, kad energetika labai svarbus veiksnys šitoje visoje situacijoje. Man atrodo, kad Europos vadovų taryba priėmė pakankamai balansuotą sprendimą: perspėjo Rusiją, tačiau tuo pačiu nenutraukė dialogo su Rusija, ir tai labai svarbu ir ES, ir Rusijai, ir apskritai visam pasauliui", - interviu Lietuvos radijui vakar sakė premjeras.
Jis pabrėžė nemanąs, jog yra "nors viena šalis, nors vienas vadovas, kuris suinteresuotas, kad dabar mes eitume į šaltojo karo laiką".

"Tai būtų nenaudinga visų šalių ekonomikai ir visų pirma nukentėtų žmonės. Tikiuosi, kad Rusijos vadovai taip pat atitinkamai atsikvošės", - teigė G.Kirkilas.

ES priimtą sprendimą Rusijos atžvilgiu teigiamai vertina ir politologas Kęstutis Girnius. "Faktiškai reikalaujama, kad Rusija laikytųsi paliaubų ir tai tikrai nėra perdėtas reikalavimas. Manyčiau, jog tai buvo optimaliausias ES sprendimas, nes ir Lenkija, Vokietija, Italija, Prancūzija buvo pasakiusios, kad dar ne laikas kalbėti apie tankus. Daugiau išreikalauti ir nebuvo galima. Manau, kad visi patenkinti", - mano ekspertas.