Rytų Europoje formuojamas provakarietiškas politinis ir ekonominis blokas

Po keturių prezidentų susitikimo Kryme ryškėja kontūrai naujo politinio ir ekonominio susivienijimo, turėsiančio mažinti Rytų Europos priklausomybę nuo Rusijos energetinių šaltinių, kurie neretai naudojami kaip politinis svertas.

Maskva į tai ketina atitinkamai atsikirsti - lengvatiniai tarifai, taikyti buvusioms satelitėms, vis dar perkančioms Sibiro dujas ir naftą, bus panaikinti.

A.Kvasnevskis buria naują paktą

Lenkijos laikraštis “Žycie Warszawy” šiomis dienomis paskelbė išsamų komentarą, kuriame nagrinėja galimybes Rytų Europoje sudaryti provakarietišką politinį ir ekonominį bloką.

“Nutekėjus informacijai, kad Lenkija ir Lietuva pritaria Ukrainos ir Gruzijos planui, kuriuo siekiama bent kiek atsikratyti ekonominės priklausomybės nuo Rusijos, Maskvos laikraščiai prabilo apie Rusijai kylančią grėsmę, - rašė laikraštis komentare, pavadintame “Aleksandras Kvasnevskis formuoja Rytų Europos paktą”. - Kodėl Rusijoje skelbiamas pavojaus aliarmas? Ogi todėl, kad tokio scenarijaus labiausiai bijo Vladimiras Putinas”.

Po Lenkijos, Lietuvos, Ukrainos ir Gruzijos lyderių susitikimo Kryme ėmė ryškėti naujo politinio ir ekonominio susivienijimo, kuris sąlyginai pavadintas “Demokratinio pasirinkimo bendrija”, kontūrai.

Rusijos žiniasklaida jau suskubo padaryti išvadą, kad ši bendrija gali tapti realia politine ir ekonomine jėga, nes naujajam susivienijimui priklausančiose šalyje gyvena beveik 100 milijonų žmonių, o būsimajai koalicijai visapusišką paramą pažadėjo Vašingtonas. JAV administracijos atstovai aiškiai sakė, jog dės pastangas, kad bloką formuojančios valstybės galėtų apsirūpinti Kaspijos nafta.

Atsiveria didelės galimybės

“Žycie Warszawy” rašo, jog dauguma Lenkijos politikų buvo vieningos nuomonės, kad tokios bendrijos sudarymas šiai valstybei atveria naujas ir dideles galimybes. Varšuvoje manoma, kad efektyvus ekonominis bendradarbiavimas su kaimynėmis, nedalyvaujant šiame procese Rusijai, visiškai realus, nurodo laikraštis, pridurdamas: “Galbūt kaip tik mes, lenkai, vadovausim naujam susivienijimui, kuris nebūtinai privalo turėti griežtą organizacinę struktūrą”.

Buvusias Maskvos satelites tebekamuoja priklausomybė nuo Rusijos energetinių išteklių. Kaip tik dėl šios priežasties Rytų Europoje karštligiškai ieškomą išeičių.

“Naujoji koalicija Lenkijai po kurio laiko reikš nepriklausomybę nuo Rusijos naftos. Nori nenori mums teks pasistatyti naftotiekį, apeinantį Rusiją”, - citavo “Žycie Warszawy” Lenkijos prezidento patarėją profesorių Vytoldą Orlovskį.

Laikraštis taip pat nurodo, kad bendrijos suformavimas Lenkijai atvertų ir naujų galimybių tarptautinėje arenoje.

“Jeigu bendrijos idėja bus realizuota, Lenkija sustiprins savo pozicijas prie vakarinių sienų. Angela Merkel, kuri netrukus tikriausiai taps Vokietijos kanclere, atrodo, nebus tokia nuolaidi Vladimirui Putinui kaip dabar Gerhardas Šrioderis. Lenkija turės nuoseklią sąjungininkę, kuri jai padės vykdyti efektyvesnę Rytų politiką”, - nurodo laikraštis.

Privilegijų neliks

Kremlius, kaip ir buvo galima tikėtis, jau skelbia apie atsakomąsias priemones. Maskva dar šį rudenį liausis teikti ekonomines privilegijas posovietinėms kaimynėms, žinių agentūros “Reuters” korespondentui pranešė šaltinis Kremliuje. Tai laikoma signalu pirmiausiai būsimosios bendrijos iniciatorėms - Ukrainai ir Gruzijai, taip pat Moldovai, kad joms teks sumokėti už naują provakarietišką laikyseną.

Maskva tradiciškai iki šiol teikė privilegijuotą ekonominę pagalbą buvusioms satelitinėms valstybėms, tačiau tai neužkirto kelio provakarietiškiems lyderiams revoliucijos keliu ateiti į valdžią Ukrainoje ir Gruzijoje, tuo pat metu Moldovai gręžiantis nuo Rusijos.

“Rusija nėra patenkinta tokia situacija, kai ji iš esmės teikia subsidijas tam tikrų valstybių ekonomikoms, tiekdama joms energiją mažesnėmis kainomis, tačiau tos subsidijos naudojamos neracionaliai“, - teigė šaltinis Kremliuje.

“Tokios situacijos sudaro pagrindą “oranžinėms revoliucijoms”, atvedančioms į valdžią veikėjus, kuriems dosniai moka Jungtinės Valstijos”, - neslėpdamas nepasitenkinimo sakė šaltinis.

Daugelis posovietinių valstybių importuoja Rusijos naftą ir dujas mažesnėmis nei pasaulinės kainomis, o jų produktai taip pat turi privilegijų Rusijos rinkoje. Šių privilegijų panaikinimas gali turėti skaudžių padarinių Gruzijos, Ukrainos ir Moldovos ekonomikoms.

Šios posovietinės šalys tikriausiai imsis kontrpriemonių, ir buvusių sateličių santykiai su ankstesne metropolija gali dar labiau susikomplikuoti.

Atsakomybė - ant Maskvos pečių

Tuo tarpu JAV administracija yra įsitikinusi, kad atsakomybė už gerus santykius su kaimyninėmis valstybėmis guli ant Maskvos pečių. Tai per susitikimą su Europos žurnalistais pareiškė JAV valstybės sekretorės Kondolizos Rais pavaduotojas Danielis Fridas.

“Atsižvelgdamas į istorinę praeitį, Kremlius privalo dėti visas pastangas, kad jo santykiai su buvusiomis sovietinėmis ir sovietiniam blokui priklausiusiomis Rytų Europos valstybėmis būtų normalūs ir pagarbūs”, - sakė diplomatas.

Savo teiginį D.Fridas pagrindė Vokietijos ir Lenkijos pavyzdžiu. “Vokietija dėjo visas pastangas, kad šioje šalyje būtų sumažintos antilenkiškos nuotaikos. Atitinkamų veiksmų ėmėsi ir Varšuva. Galiausiai lenkai ir vokiečiai pamiršo istorines nuoskaudas”, - teigė valstybės sekretorės pavaduotojas.

Diplomatas, kalbėdamas apie dabartinius įtemptus Rusijos ir Lenkijos santykius, pažymėjo: “Lenkai nori bendradarbiauti su rusais, tačiau jie jautriai reaguoja į bet kokį Maskvos spaudimą. Rusija, atsižvelgdama į istoriją ir savo teritorijos dydį, turi dėti visas pastangas normalizuoti dvišalius santykius”.

Politiniai prieštaravimai prekiauti netrukdo

Tuo pat metu britų laikraštis “Financial Times” pažymi, kad, nors santykiai tarp Rusijos ir Lenkijos yra įtempti, pastarosios eksportas į Rusiją didėja. Per praėjusį pusmetį jis padidėjo net 40 proc.

Laikraštis nurodė, kad “lenkams, nors jų šalis ir priklauso Europos Sąjungai, kaip ir anksčiau savo prekes lengviau parduoti Rusijoje negu Vakarų Europoje”.

Ar padėtis pasikeis, kai bus realizuota naujosios bendrijos, kurios gimimas paskelbtas Kryme, idėja, dar neaišku. Atsakymas gali būti gautas tik po kelerių metų.

Procesą “pramiegojo”

ELTA. Įtaką posovietinėse valstybėse iš Kremliaus perėmė Vakarai, vakar populiariam dienraščiui “Nezavisimaja gazeta” teigė žinomas Rusijos politologas Stanislavas Belkovskis. Šios pastabos išdėstytos po aukšto rango Kremliaus pareigūno pareiškimo, kad Rusijos valdžia ketina nuodugniai peržiūrėti savo politiką posovietinėje erdvėje ir įtvirtinti “civilizuotas žaidimo su Vakarais taisykles”, pranešė naujienų svetainė “mosnews.com”.

Maskvoje veikiančio Nacionalinės strategijos instituto direktorius Stanislavas Belkovskis dienraščiui sakė, kad, kai prezidentas V.Putinas 1999-aisiais tapo ministru pirmininku, Rusija buvo įtakingiausia jėga buvusiose sovietinėse respublikose, o Kremliaus įtaka rėmėsi tuometiniai šių šalių režimai. Tačiau dabar Maskvos įtaka itin sumažėjo, o režimų teisėtumo šaltiniu tapo Vašingtonas.

“Šalys, kurios iškilo iš Sovietų Sąjungos griuvėsių, išsivystė į visavertes valstybes su savo elitu”, - teigė S.Belkovskis. Jis pridūrė, kad revoliucijos Ukrainoje ir Gruzijoje įvyko todėl, jog Kremlius “pramiegojo” šį valstybių vystymosi procesą, o ne dėl Jungtinių Valstijų vykdomos slaptos kampanijos.