Pre­zi­den­tas Val­das Adam­kus smar­kiai su­kly­do neį­ver­ti­nęs Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo (AT) pir­mi­nin­ko Vy­tau­to Grei­čiaus įta­kos ne tik teis­mų sis­te­mai, bet ir po­li­ti­kams.

Už šią sa­vo klai­dą Pre­zi­den­tas skau­džiai su­mo­kė­jo. Va­kar Sei­mas vals­ty­bės va­do­vui tėš­kė dar vie­ną an­tau­sį, ant­rą kar­tą neat­lei­dęs V.Grei­čiaus iš AT pir­mi­nin­ko pa­rei­gų. Šis Sei­mo spren­di­mas AT, o drau­ge ir vi­są vals­ty­bę įstū­mė į ne­pa­vy­dė­ti­ną tei­si­nę ko­li­zi­ją. AT tar­si ir tu­ri, tar­si ir ne­tu­ri pir­mi­nin­ko. For­ma­liai V.Grei­čius li­ko AT pir­mi­nin­ku, ta­čiau jo įga­lio­ji­mai jau bai­gė­si, to­dėl nė vie­nas do­ku­men­tas su jo pa­ra­šu ne­tu­ri jo­kios ga­lios.

Ži­no­ma, bet ku­ri ins­ti­tu­ci­ja, taip pat ir AT, ga­li funk­cio­nuo­ti ir be va­do­vo. Juo­lab va­sa­rą, kai ato­sto­gau­jan­čių­jų dau­giau nei dir­ban­čių­jų. Ta­čiau AT - iš­skir­ti­nė ins­ti­tu­ci­ja, tu­rin­ti di­džiu­lę įta­ką vi­sai ša­lies teis­mų sis­te­mai. Jei­gu chao­sas AT už­si­tęs, tai ne­tru­kus pa­jus vi­sa vals­ty­bė.

Pre­zi­den­tas V.Adam­kus, už­si­spy­ręs at­leis­ti V.Grei­čių iš pa­rei­gų, pir­miau­sia tu­rė­jo pri­si­min­ti prieš dve­jus me­tus ki­lu­sį konf­lik­tą. Tuo­met vals­ty­bės va­do­vas, įšir­dęs dėl skan­da­lin­go­jo Va­len­to Mar­ge­vi­čiaus pa­sky­ri­mo Bir­žų apy­lin­kės teis­mo pir­mi­nin­ku, vie­šai pa­reiš­kė ne­pa­si­ti­kįs V.Grei­čiu­mi nei kaip pa­rei­gū­nu, nei kaip žmo­gu­mi. At­ro­dy­tų, po to­kio Pre­zi­den­to pa­reiš­ki­mo AT pir­mi­nin­kui nie­ko ki­to ne­li­ko, tik pa­si­trauk­ti. Ta­čiau jis iš­si­lai­kė sa­vo po­ste. Ne tik iš­si­lai­kė, bet ir su­ge­bė­jo įti­kin­ti vi­suo­me­nę, jog Pre­zi­den­tui me­la­vo ne jis, o kai ku­rie įta­kin­gi tei­sė­jai. Pre­zi­den­tas po šio konf­lik­to V.Grei­čiaus taip ir neat­sip­ra­šė, o šis, at­ro­do, neuž­mir­šo pa­tir­tos nuo­skau­dos ir, praė­jus dve­jiems me­tams, šven­čia per­ga­lę.

Ša­lies teis­mų sis­te­mą ka­muo­ja dau­gy­bė pro­ble­mų. Teis­mais ne­pa­si­ti­ki ne tik vi­suo­me­nė, bet ir po­li­ti­kai, pa­sta­rai­siais me­tais at­vi­rai pra­bi­lę apie kon­ku­ruo­jan­čius tei­sė­jų kla­nus. Aki­vaiz­du, kad už tai pir­miau­sia tu­rė­tų bū­ti at­sa­kin­gi teis­mų va­do­vai. To­dėl V.Adam­kaus ar­gu­men­tas, kad AT pir­mi­nin­kas kei­čia­mas sie­kiant teis­mų va­do­vų ro­ta­ci­jos, at­ro­do lo­giš­kas. Jau pa­si­kei­tė Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo pir­mi­nin­kas, po AT pir­mi­nin­ko kai­tos bū­tų atė­ju­si Vy­riau­sio­jo ad­mi­nist­ra­ci­nio teis­mo pir­mi­nin­ko Vir­gi­li­jaus Va­lan­čiaus ei­lė.

Ta­čiau prieš rin­ki­mus vi­sur są­moks­lo teo­ri­jas įžvel­gian­tys Sei­mo na­riai pa­ju­to kaž­ką ne­ge­ro. Jiems at­ro­do, kad V.Adam­kus, ne­siū­ly­da­mas V.Grei­čiaus ant­rai ka­den­ci­jai, ban­do su juo su­si­do­ro­ti. Ga­li­ma įtar­ti, kad par­la­men­ta­rai taip ma­no ne be pa­ties V.Grei­čiaus įta­kos.

Da­bar da­lis Sei­mo na­rių spau­džia V.Adam­kų nau­juo­ju AT pir­mi­nin­ku skir­ti ne jo pa­si­rink­tą ir Tei­sė­jų ta­ry­bos pa­lai­min­tą Jo­ną Pra­pies­tį, o tą pa­tį V.Grei­čių. Gal­būt jis ir ge­ras tei­sė­jas. Ta­čiau jei V.Grei­čius bus grą­žin­tas į AT pir­mi­nin­ko pa­rei­gas, kas ga­lės pa­neig­ti, kad jis bus ne­prik­lau­so­mas nuo tų po­li­ti­kų, ku­rie jam iš­sau­go­jo įta­kin­gą po­stą?