Kultūros projektams išdalyti 2 mln. litų iš miesto biudžeto. Su daugeliu pataisymų patvirtintas 134 kofinansuotinų projektų sąrašas ir projektų autoriams, ir tarybos nariams kelia abejonių.

Miesto tarybos nariai "pataisė" ekspertų darbo grupės, kasmet sudaromos specialiai kultūros projektų sąrašui parengti ir kofinansavimo sumai nustatyti, darbą. Taryba vieniems projektams pridėjo pinigų, iš kitų – atėmė.

Kažin ar savivaldos atstovai suskaičiuoja, kiek kartų svarstant šį klausimą buvo balsuota. Pamiršusiesiems priminsime: už pasiūlymus balsuota aštuonis kartus. Kai kurie pasiūlymai vienas kitam prieštaravo.

Miesto tarybos nario Gintaro Furmanavičiaus replika, tarybos posėdyje balsuojant dėl kultūros projektų:

– Ne kažkokį WC svarstome – balsuojame už kultūros projektus. Ar nors vienas čia suvokia, už ką balsuoja? Tai vienam projektui kažkokie pliusai, tai kitam – kažkokie minusai. Jau nebeaišku, kam čia mes pridedame, iš ko atimame ir už ką. Tai korektūros klaida įsivėlė. Aš atsisakau balsuoti už taip parengtus sprendimų projektus.

Sprendimo projektą teikęs savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Sigitas Šliažas:

– Sprendimo projektas parengtas tarybos reglamento nustatyta tvarka. Administracija šiuo atveju padarė viską. Atsižvelgėme į ekspertų darbo grupės, į kurią įeina visų kūrybinių sąjungų ir akademinio pasaulio menų ir humanitarinių mokslų atstovai, siūlymus ir komitetų rekomendacijas. Per tarybos posėdį pasiūlymus teikė ir tarybos nariai.

Kritiką, išsakytą administracijos atžvilgiu, vertinu kaip kai kurių tarybos narių politikavimą. Mano nuomone, gerbiant ekspertų darbą, taryba turėtų atsižvelgti į jų vertinimus ir siūlymus. Tarybai derėtų tvirtinti tokią projektų sąmatą, kokią siūlo ekspertai. Jie juk savo srities profesionalai. Tačiau kultūros projektų dalinio finansavimo tvarkoje yra numatyta, kad ekspertų darbo grupės vertinimas yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi jį taryba gali priimti su tam tikrais pataisymais – komitetų ir tarybos narių. Tai šiuo atveju ir įvyko.

Miesto tarybos narė Orinta Leiputė:

– Abejoju šio sprendimo teisėtumu dėl to, kad vienu siūlymu buvo pritarta skirti 8 tūkst. litų vienam projektui – Kauno valstybinio dramos teatro (KVDT) gastrolėms su Gintaro Varno režisuota "Tolima šalimi" festivalyje Prancūzijoje, o po kelių minučių perbalsuota – nuspręsta tuos pinigus atimti iš KVDT ir skirti biografijų žinyno "Kas yra kas. Kraštiečiai. Kaunas" leidybai. Gal ir teisingas sprendimas, bet aš abejoju, ar jis teisėtas.

Miesto tarybos sekretorius Darius Ratkelis:

– Šis sprendimas sulaukė vienas kitam prieštaraujančių siūlymų, už juos buvo balsuota. Kiek minučių praėjo nuo vieno balsavimo iki kito – neturi reikšmės. Jei siūlymai yra vienas kitam prieštaraujantys, įsigalioja siūlymas, už kurį buvo balsuota vėliau. Paskui balsuojama už sprendimo projektą su visais pasiūlymais. Šiuo atveju viskas teisėta.

Aštuoni siūlymai, svarstant vieną klausimą, – nemažai, tačiau kultūros projektų klausimas nebuvo rekordininkas pagal siūlymų skaičių. Rekordų pasiekiama ten, kur skirstomi pinigai. Svarstant biudžeto projektą, balsuota už 20 siūlymų.

Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto prodekanė, edukacinio tarpdisciplininio projekto "Kont(r)_aktai" autorė Ina Pukelytė:

– Mums kaip renginių organizatoriams labai sudėtinga dirbti, kai taip vėlai sužinome, gausime savivaldybės paramą, ar ne. Mūsų projektas turi būti įgyvendintas balandžio pabaigoje. Taigi apie gaunamą finansavimą sužinome likus mėnesiui iki renginio. Svarstymo procesas turėtų būti greitesnis ir konstruktyvesnis. Dabar keletą mėnesių svarstoma.

Kultūros projektų svarstymo eiga – kas, ką ir kaip nusprendė – neturi būti viešinama. Tokia informacija negali patekti rašantiesiems paraiškas. Vis dėlto ji kažkaip patenka. Kai kurių paraiškų autoriai, savais kanalais sužinoję, kad jų projektui numatoma ženkliai mažesnė, nei jie prašo, lėšų suma, ėjo į tarybos komiteto posėdį, prašė pridėti jiems dar kelis tūkstančius. Tokių dalykų neturi būti. Kaunas – mažas miestas, visi vienas kitą pažįsta ir bando daryti įtaką sprendimams. Ekspertų komisija ir tarybos nariai turėtų atsiriboti nuo tokių dalykų ir skirstyti pinigus pagal projektų kokybę.

Ekspertai arba tarybos nariai, prieš priimdami sprendimą, galėtų pasidomėti, kuriuos projektus per Kultūros rėmimo fondą remia Kultūros ministerija, ir šiems projektams paramos neskirti. Pavyzdžiui, KVDT gastroles Prancūzijoje 30 tūkst. litų remia Kultūros ministerija. Šiuo atveju gerai, kad miesto parama projektui nebuvo skirta.

Tarptautinio džiazo festivalio "Kaunas Jazz" direktorė Audra Jučienė:

– Festivalis "Kaunas Jazz" yra pagrindinių, arba reprezentacinių, miesto renginių sąraše. Daugeliui kitų šio sąrašo renginių savivaldybės finansavimas išliko toks pat kaip pernai arba šiek tiek didėjo. Mums jis 24 tūkst. litų sumažėjo. Toks sprendimas mums atrodo labai keistas.

Šie metai festivaliui sunkūs finansiškai. Iš rėmėjų sąrašo pasitraukė keli ilgamečiai rėmėjai, dabar ir savivaldybė sumažino finansavimą – skirs 86 tūkst. litų. Finansinį sunkmetį bandysime išgyventi šiek tiek sumažindami koncertų. Šiemet festivalis vyks viena diena trumpiau, prasidės ne ketvirtadienį, kaip buvo įprasta, o penktadienį. Atitinkamai mažės ir koncertų: nebebus vieno koncerto Vytauto Didžiojo universiteto Koncertų salėje, vieno – "Combo" klube ir vieno nemokamo koncerto.

Lietuvos teatro sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Andrius Žiurauskas:

– Išgirdau visokių pastabų dėl mano teikto projekto – Teatro dienos minėjimo sąmatos pagrįstumo. Bendra renginio sąmata siekia 75 tūkst. litų. Mūsų sąmata nebuvo išpūsta nė vienu litu – galiu pagrįsti kiekvieną šio renginio litą.

Iš savivaldybės prašėme 49 tūkst., gavome 28 tūkst. litų paramą. Pinigų prašome paprastiems dalykams. Kiekvienais metais teatrai skundžiasi prastu komisijos, dalijančios "Fortūnas", darbu. Komisijai priklauso 7–8, o žiūrėti spektaklių ateina 2–3 žmonės. Komisija dirba visuomeniniais pagrindais. Aš jiems nemoku algos ir negaliu pareikalauti, kad tie žmonės eitų ir žiūrėtų visų septynių miesto teatrų premjeras. Analitinė spektaklių peržiūra ir vertinimas yra varginantis darbas.

Taigi prašiau bent iš dalies apmokėti spektaklius vertinusios komisijos ir Teatro šventės kūrybinės grupės darbą, taip pat lėšų premijoms "Fortūnų" laimėtojams. Premijos šiemet pirmąkart bus išdalytos – 8 prizinininkams skirti 8 tūkst. litų, nuo kurių dar bus atskaičiuoti mokesčiai. O vertinimo komisija ir šventės kūrybinė grupė ir šiemet dirbo už dyką.

Vienas brangiausiai kainuojančių dalykų, įeinančių į šventės sąmatą, – pati "Fortūnos" skulptūra. Tai yra skulptoriaus Stasio Žirgulio autorinis darbas, liejamas iš bronzos. Medžiagos ir aštuonių skulptūrėlių gaminimas sudaro pusę šventės sąmatos.