Praėjus ketveriems metams po to, kai buvo įsigyta vienintelė Baltijos šalyse naftos perdirbimo gamykla "Mažeikių nafta", didžiausiam Lenkijos naftos ir dujų koncernui "PKN Orlen" vis nepavyksta šio 1,9 mlrd. eurų vertės pirkinio paversti pelninga investicija.

Susidėjo visos bėdos

Rinkose vis sklando kalbos apie galimą Lietuvos įmonės "Orlen Lietuva" (buvusi "Mažeikių nafta") pardavimą Rusijos įmonei, rašo naujienų portalas "BusinessNewsEurope".

"Orlen" permokėjo už "Mažeikių naftą", kuri buvo statyta kaip į eksportą orientuota Sovietų Sąjungos naftos perdirbimo gamykla", – teigė Lenkijos energetikos tyrimų instituto vadovas Andrzejus Sikora.

"Nutrūkus rusiškos naftos tiekimui "Družbos" naftotiekiu prieš ketverius metus, gamykla tapo visiškai priklausoma nuo tiekimo jūra. "Mažeikių nafta" pastatyta ne pakrantėje, pritaikyta naftai tiekti naftotiekiu, taigi pasikeitus tiekimo šaltiniui perdirbimo kaina staigiai padidėjo", – sakė jis.

Įmonės veiklos rodiklius dar pablogino gili recesija, kurios neišvengė visos trys Baltijos šalys. Šiose šalyse parduodama apie 50 proc. naftos perdirbimo gamyklos produkcijos, bet 2009 m. naftos produktų paklausa Baltijos šalyse sumažėjo daugiau kaip 22 proc. "Orlen Lietuvos" perdirbimas sumažėjo nuo 9,6 mln. tonų 2008 m. iki 8,4 mln. tonų 2009 m.

Mirtinas derinys

"Netekusi naftotiekiu tiekiamos naftos, "Mažeikių nafta" neteko didelės dalies to, kas anksčiau užtikrino jos konkurencingumą", – teigė buvęs Lenkijos degalų prekybos įmonės "Lotos Partner" vadovas Andrzejus Szczęśniakas.

"Brangaus gabenimo, brangios naftos ir labai mažos perdirbimo maržos derinys Mažeikiams gali būti mirtinas", – pridūrė jis.

Pasak A.Sikoros, naftos perdirbimo gamyklos valdymas yra painus, ir tai taip pat kelia problemų. "Yra du naftos perdirbimo gamyklų valdymo modeliai: vokiškasis, kai valstybė yra pagrindinė akcininkė ir taip pat kontroliuoja perdirbimo maržos lygį, ir verslo modelis, kai valstybė pasitraukia iš rinkos ir nesikiša į kainodaros politiką", – aiškino jis. – "Orlen" padėtis yra mišri – Lenkijos iždas valdo tik 27 proc. koncerno akcijų, bet daro didelę politinę įtaką jo veiklai. O tokia padėtis neatitinka nei "Orlen", nei Mažeikių interesųā"

Pardavus "Orlen Lietuvą" Rusijos įmonei, naftos tiekimo naftotiekiu problema tikriausiai būtų išspręsta. Tačiau tokiu atveju padidėtų konkurencija regiono naftos produktų rinkoje ir ilgainiui "PKN Orlen", kuri valdo tris naftos perdirbimo gamyklas Lenkijoje ir dar dvi Čekijoje, pelnas sumažėtų. "Parduota Rusijos įmonei ir prijungta prie naftotiekio "Mažeikių nafta" galėtų tapti naujojo savininko plėtros Vidurio ir Rytų Europoje pagrindu", – teigė konsultacijų įmonės "E-Petrol" vyriausiasis analitikas Szymonas Araszkiewiczius.

Trys pirkėjai

Teigiama, kad "Orlen Lietuva" domisi trys Rusijos naftos milžinai – TNK-BP, "Lukoil" ir "Surgutneftegaz". Tačiau atsižvelgiant į tai, kad "PKN Orlen" nėra itin linkusi parduoti kontrolinį "Orlen Lietuvos" akcijų paketą, tinkamiausiu pirkėju laikoma TNK-BP, kuris į šį klausimą iki šiol žvelgė lanksčiausiai.

Pasak S.Araszkiewicziaus, "galiausiai pardavimas priklauso nuo "PKN Orlen" derybų su Lietuvos Vyriausybe rezultato". Prisiminus, kad Lietuvos valdžia prieš ketverius metus nenorėjo įleisti Rusijos įmonės į "Mažeikių naftą", dėl galimo "PKN Orlen" derybų su Vyriausybe rezultato kyla daug abejonių.

Pirmą šių metų ketvirtį "Orlen Lietuvos" nuostoliai padidėjo nuo 14,5 mln. eurų tuo pat laikotarpiu 2009 m. iki 23 mln. eurų. Tačiau problemų kilo jau 2006 m., netrukus po to, kai įmonė buvo įsigyta iš Lietuvos Vyriausybės ir bankrutavusios Rusijos naftos įmonės "Jukos", kai buvo nutrauktas rusiškos naftos tiekimas naftotiekiu ir gamykloje kilo gaisras.

Rusija tikina, kad naftos tiekimas nutrauktas dėl "Družbos" naftotiekio atšakos, kuria buvo tiekiamas juodasis auksas, gedimo, tačiau Lietuvoje ir Lenkijoje laikomasi kitokios nuomonės, rašoma straipsnyje.