Jei bent vieno buvo savininkas nesutinka modernizuoti daugiabučio namo, to ir nedarykite, perspėja kauniečiai, negalintys išreikalauti iš savo kaimynų sumokėti įmokas.

Liko neapšiltintų lopų

Tarp penkiaaukščių kyšantis atsinaujinęs trylikaaukštis gyvenamasis namas Kaune kelia pavydą aplinkiniams, aptriušusiems sovietinių laikų liudininkams. Tačiau šiuolaikiniu apdaru apsisiautusio namo savininkų bendrija džiaugsmu netrykšta.

"Viską darėme pagal įstatymus, tačiau įklimpome", – rankomis skėsčioja Kovo 11-osios gatvės 130A namo butų savininkų bendrijos pirmininkas Stasys Jakubauskas ir anksčiau šias pareigas ėjusi namo gyventoja, bendrijos buhalterė Veronika Chaladauskienė.

Priėjus arčiau namo pradedi pastebėti trylikaaukščio skausmingas vietas. Pirmajame aukšte balkonai neįstiklinti, neapšiltinti ir neuždengti fasadinėmis plokštėmis, kokiomis jau apsiūtas likęs namas. Neįstiklinta "skylė" likusi ir dešimtajame namo aukšte.

Šiltinti namą gyventojų dauguma apsisprendė 2007 m. pabaigoje. Kažką daryti buvo būtina. Geltonų plytų fasado mūras iro akyse. Besvarstant, ką daryti, nuspręsta kartu apšiltinti namą, stogą. Šilumos punktą gyventojai buvo atnaujinę kiek anksčiau.

Iš pradžių atrodė kad viskas klostosi sėkmingai. Name, kuriame 56 butai ir 3 įstaigos, surinkti daugumos butų savininkų parašus, be kurių nepajudėtų tolesnis procesas, ilgai netruko. Keletas tam prieštaravusių namo bendraturčių liko mažuma. Tačiau du iš jų namo bendrijos sprendimui modernizuoti namą nepritaria iki šiol.

S.Jakubauskas guodėsi, kad pirmajame aukšte keturis butus įsigijęs verslininkas Saulius Beržis neleidžia stiklinti ir šiltinti jam priklausančių balkonų ir nesumokėjo už jau atliktus darbus nė lito. Tokios pat pozicijos – už nieką nemokėti – laikosi dar viena namo gyventoja, dešimtajame aukšte gyvenanti Rosita Patūpaitė.

Moka iš bendrijos sąskaitos

Namo bendrijos vadovybė įvardijo ne vien estetinius namo trūkumus. Pirmininko aiškinimu, tiesiogiai kenčia su neapšiltintais balkonais besiribojančių butų gyventojai, nes jų būstuose neužtikrinamas maksimalus šilumos taupymas. Antai vieno antrojo aukšto buto gyventojų balkonas apskritai liko neapšiltintas, nes žemiau patalpas turintis verslininkas, įmonės "Svarbūs sprendimai" vadovas S.Beržis po balkonu yra įsirengęs savo stogelį, kuris trukdo statybininkams prie balkono tvirtinti vatą ir sukti apdailos plokštes.

"Kai tik darbininkai nori stogelį numontuoti, pirmojo aukšto šeimininkas tuoj pat kviečia policiją. Ši paaiškina, kad spręsti tokius konfliktus – ne jos kompetencija. Daugiau niekas mums nepadeda", – guodėsi S.Jakubauskas.

Namui apšiltinti bendrija paėmė iš banko paskolą dešimčiai metų, įnašus, kurių nesumoka keli minėti savininkai, priversta mokėti namo bendrija. Pinigų bankui bendrija prasimano, kaip išmano. "Nuomojame anteną telekomunikacijų bendrovei, renkame mokesčius iš gyventojų", – pasakojo bendrijos pirmininkas. Pavyzdžiui, S.Beržio skola bendrijai šiuo metu siekia 10,7 tūkst. litų.

S.Beržiui, kuriam pirmajame aukšte priklauso beveik 240 kv. m ploto patalpų, priskaičiuotas mokestis už visus renovacijos darbus siekia 59,6 tūkst. litų, už 44,8 tūkst. litų darbų jau atlikta. Į šią sumą eina stogo, pamatų remonto, sienų šiltinimo darbai, liko tik apšiltinti ir įstiklinti balkonus už maždaug 14 tūkst. litų. Taip yra numatyta namo projekte. Kol tai neatlikta, S.Jakubausko teigimu, namas negali būti priduotas valstybinei statybos darbų komisijai.

"Pamatai, sienos, balkonai, stogas yra bendra namo butų savininkų nuosavybė. Tačiau S.Beržis nepripažįsta, kad jam priklauso mokėti ir už stogą bei pamatus", – pridūrė bendrijos pirmininkas.

Teisman – visi savininkai

Kuomet keli kaimynai nemokėjo pradinio 5 proc. įnašo už renovaciją, bendrija kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą. S.Jakubausko skaičiavimu, nuo praėjusių metų balandžio 21 d. įvyko dešimt teismo posėdžių, tačiau klausimas vis dar neišspręstas.

Tačiau, kaip pastebi S.Jakubauskas, procesai teisme sukasi gyventojų bendrijos nenaudai. Bendrijos vadovas nustebo išgirdęs, kad daugiabučiui namui negali atstovauti bendrija, nes namas esąs butų savininkų nuosavybė. Todėl į ateinantį teismo posėdį teismas iškvietė visus namo butų savininkus. Bendrijos pirmininkui patikėta įteikti kiekvienam iš jų po 15 lapų dokumentų.

"Aš apstulbęs", – tepasakė S.Jakubauskas, gavęs didžiausią pluoštą popierių, kuriuos teismas pavedė įteikti visiems kaimynams.

Tikėjęsi per teismą išreikalauti iš nemokančių savininkų pinigus už rekonstrukciją, bendrijos atstovai sulaukė puolimo reakcijos.

"Dabar mes ginamės. Štai reikalauja atlikti namo ekspertizę, S.Beržis pateikė du priešieškinius", – bylos eigą nusakė bendrijos pirmininkas.

Gynyba perėjo į puolimą

Apžiūrinėjant nebaigtą šiltinti namą, buvusiame balkone ir dabartiniame prieangyje pasirodė didžiąją dalį pirmojo aukšto įsigijęs S.Beržis.

"Už tokius pinigus net konkurso normalaus nepaskelbė. Buvo vadinamasis uždaras konkursas", – savo pozicią pradėjo dėstyti verslininkas. Jis atkreipė dėmesį, kad per pirmą kartą įvykusį gyventojų susirinkimą buvo kalbama, jog namo apšiltinimas kainuos apie 1,1 mln. litų, o vėliau kaina išaugo iki 2,2 mln. S.Beržio skaičiavimais, investicijos atsipirks per 27 metus ir jam tai atrodo beprasmiška. Verslininkui esą priklauso sumokėti apie 70 tūkst. litų.

Be to, S.Beržis kaltino bendriją dokumentų klastojimu, esą reikalingi dokumentai projekte atsiranda su atgaline data.

Verslininkas vieną po kito žėrė savo argumentus. Pasak jo, šiltinant namą buvo pažeisti statybos reikalavimai, nes buvo gręžiamos asbesto plokštės, kuriomis prieš 25 metus statant namą buvo uždengti balkonai.

"Aš siūliau kitą sprendimą, kadangi man priklauso bemaž visas namo pirmasis aukštas. Aš nesinaudoju nei laiptine, nei liftais, nei visais bendrais dalykais, siūliau padaryti atskirai pirmąjį aukštą, bet jie nesutiko, nes gyventojams tektų mokėti daugiau pinigų", – kalbėjo S.Beržis. Jo įsitikinimu, mokėti dešimtis tūkstančių litų už "nesąmoningos" medžiagos prisukimą – nelogiška.

"Pirmiausia yra nelegaliai išduotas statybos leidimas. Svarstomas klausimas dėl statybos leidimo panaikinimo", – argumentų nestokojo S.Beržis, įvairia veikla užsiimančios įmonės vadovas.

Atsikerta pluoštais raštų

Bendrijos pirmininkui beliko tik atsišaudyti į šio patalpų savininko išsakytus priekaištus. S.Jakubauskas paaiškino, kad namo renovacijos kaina išaugo, kadangi nuspręsta naudoti brangesnes medžiagas. Iš pradžių kaina skaičiuota, jei namas būtų šiltinamas putų polistirenu ir nutinkuotas. Tačiau specialistai patarė tokio aukšto, 13 aukštų namo netinkuoti. Nuspręsta namą šiltini vata ir uždengti fasado plokštėmis "Minerit".

Be to, nutarta papildomai įstiklinti balkonus, pakilo statybos darbų kaina. Dėl to, pasak bendrijos pirmininko, kaina išaugo dvigubai.

S.Jakubauskas priminė, kad valstybė dengia 50 proc. darbų kainos – apie milijoną litų. Pirmininko teigimu, investicijos atsipirks maždaug per 14 metų.

Antai jo paties 89 kv. m keturių kambarių buto šildymas per mėnesį pastarąją žiemą atsieidavo maždaug 200 litų. "Turėčiau mokėti mažiausiai 400 litų. Per mėnesį laimiu apie 200 litų", – teigė pašnekovas.

Kaltinimus dėl asbestinio šiferio gręžimo S.Jakubauskas taip pat atmetė. Jis aiškino turįs Aplinkos ministerijos raštą, kuriame sakoma, kad renovuojant namą asbestinis šiferis gali būti nudažomas arba iš abiejų pusių uždengiamas – pastarasis variantas ir pasirinktas. Numontuojant šiferį, S.Jakubausko teigimu, sveikatai pavojingų dulkių kiltų daugiau nei jį gręžiant.

"Ko tik S.Beržis nekvietė. Kvietė darbo inspekciją, kvietė statybos inspekciją. Turiu protokolus, kuriuose rašoma, kad skundai nepasitvirtino", – pridūrė bendrijos pirmininkas. Neištvėręs jis prasitarė, kad minėtų patalpų savininkas ne tik nemoka pinigų už renovaciją, bet yra skolingas ir už komunalinius mokesčius. Be to, įsigijęs keturis butus, juose ardė laikančiąsias konstrukcijas. S.Jakubausko žiniomis, patalpų savininkui buvo paskirta bauda, tačiau laikančiosios sienos nebuvo atstatytos.

Kaip buvo parinkta įmonė rekonstrukcijos darbams atlikti, prisiminė ankstesnė bendrijos pirmininkė V.Chaladauskienė. Jos teigimu, dalyvauti konkurse buvo kviestos penkios įmonės, bet atvyko du jų atstovai. Pasirinkta mažesnę kainą pasiūliusi įmonė "Algerta".

Neabejoja, kas laimės

Kalbintų valstybės institucijų, atsakingų už daugiabučių namų modernizavimo programos vykdymą, atstovai buvo tikri, kad minėtoje situacijoje yra teisi butų savininkų bendrija. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktorius Valius Serbenta teigė, kad atnaujinimo programoje jau dalyvavo daugiau kaip tūkstantis namų. Pasitaikė įvairiausių atvejų, kai priešinosi keli gyventojai, tačiau, V.Serbentos teigimu, visų namų renovacija užbaigta.

"Bendro naudojimo objektus – stogą, sienas, pamatus, laiptines valdo namo administratorius. Šiuo atveju – bendrija. Jei butų savininkų dauguma nusprendė namą modernizuoti, likę savininkai neturi kito kelio – tik paklusti. Nematau galimybių tokiems besipriešinantiesiems laimėti bylą teisme", – komentavo V.Serbenta.

Jis priminė, kad namo atnaujinimo klausimai aptarti Civiliniame kodekse. Išlaidos, susijusios su namo atnaujinimu, yra prilygintos bet kokioms kitoms namo priežiūros išlaidomas, kitaip tariant, komunaliniams mokesčiams. Pasak V.Serbentos, nėra svarbu, už ką gyventojas piktybiškai nemoka, bet kuriuo atveju atsiranda teisinės prievolės. Teismo sprendimu nesumokėtos lėšos yra išieškomos.

"Pačiam teko dalyvauti keliose teismo bylose projektų įgyvendinimo pradžioje, kaip konsultantą mane kvietė teismas. Neteko girdėti nė vieno atvejo, kad teisme sprendimas būtų priimtas ne butų savininkų daugumos, o vieno ar kelių savininkų naudai. Pastariesiems vis tiek tekdavo sumokėti, kiek priklauso", – pasakojo pašnekovas. Pasak jo, išimtys daromos tik tuo atveju, jei žmogus nemokus, jei šeima yra nepasiturinti. Tuomet paramą teikia valstybė.

Kuomet išieškoti skolų nepadeda teismas, darbo imasi antstoliai", – pasakojo V.Serbenta. Jei Kauno miesto apylinkės teismas iškviestų jį į minėtos bylos svarstymą, jis žadėjo atvykti pats arba atsiųsti įstaigos teisininką.

Juozas Antanaitis, Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas:

Nematant visų dokumentų, todėl sunku komentuoti, kas kaltas, kas nekaltas. Tačiau aišku tai, kad gyvenant avilyje vieno buto savininko nuomonė nieko nereiškia. Jei jis nevykdo įsipareigojimų, neduoda pinigų, bendrija kenčia, bet kartu laimi. Išsireikalavus per teismą toks asmuo privalės mokėti ir 5 proc. metinių palūkanų dydžio delspinigius. Piktybiškai nemokantis savininkas turės padengti ir kitus nuostolius, pavyzdžiui, jei dėl jo kaltės statybos įmonė negali tęsti darbų.

Minėtu atveju, manau, bendrija turėtų laimėti šią bylą. Žinoma, jei priimant sprendimus, tvirtinant dokumentus laikomasi įstatymo raidės.

Netiesa, kad bendrija negali kreiptis į teismą. Ji yra juridinis asmuo, kuris gali pateikti ieškinius teismui bendraturčių vardu.

Besipriešinančių namo modernizavimui gyventojų yra kiekviename daugiabutyje, šimtaprocenčio butų savininkų pritarimo bemaž niekad nebūna. To ir nereikia. Netgi nebūtina, kad renovacijai pritartų daugiau nei pusė butų savininkų. Tik tuo atveju, jei bendrija neįsteigta, sprendžia bendraturčių dauguma, o bendrija priima sprendimus taip, kaip yra nustatyta jos įstatuose.

Yra labai daug daugiabučių namų, kurių dalis gyventojų nori namą renovuoti, bet didesnė dalis tam nepritaria, idėjos iniciatoriai nuleidžia rankas.

Tai rodo bendrijos pirmininko neveiksnumą arba nežinojimą. Dažniausiai bendrijų pirmininkai, kad jiems būtų ramiau gyventi, kviečia visuotinį namo bendraturčių susirinkimą, jų dauguma priima sprendimą – renovuoti namą ar ne. Tai neteisėtas sprendimas, nes bendrijos veikloje bendraturčių susirinkimas neegzistuoja. Bendrija gali šaukti tik bendrijos narių susirinkimą.

Pavyzdžiui, 100 butų name sprendimą gali priimti vos 14 bendrijos narių. Bendrijai įsteigti užtenka daugiau kaip pusės (bent 51) namo savininkų sprendimo. Sušaukus bendrijos narių susirinkimą, kvorumui reikia daugiau nei pusės narių (bent 26). Jei daugiau nei pusė (bent 14) nubalsuos, kad namą reikia renovuoti, toks sprendimas bus teisėtas. Visi likę 86 namo savininkai turės vykdyti bendrijos priimtą sprendimą.

Dažnai painiojama Civilinio kodekso nuostata, kad sprendimas turi būti priimtas gyventojų balsų dauguma. Ši nuostata galioja tada, jei kitaip nėra nustatyta bendrijos įstatuose. Jei nesi bendrijos narys, stok į ją, kad tavo balsas būtų išgirstas. Tai kolektyvinis gyvenimas. Jei nenori paklusti bendrijos įstatams, palik ją. Jei nenori paklusti valstybės įstatymams, rinkis kitą šalį, kur galima nepaisyti Lietuvos įstatymų.

Živilė Samuolienė, Kauno Vytauto pr. 38-ojo namo bendrijos pirmininkė:

Mūsų namas kreditą renovacijai paėmė jau trečią kartą. Pradėjome nuo stogo šiltinimo, po to atnaujinome laiptines, dabar savo namui "dedame kailinukus". Problemų su gyventojais buvo pačioje pradžioje, nes žmonės nepasitikėjo, nenorėjo dėti parašų. Bijojau, kad, atėjus laikui mokėti kreditą, prieštaraujantieji nemokės. Tačiau visi geranoriškai sumokėjo ir problema, atrodo, atslūgo. Vėliau imantis naujų darbų, tarp 16 butų ir dviejų komercinių patalpų šeimininkų prieštaraujančiųjų nebebuvo. Tačiau dabar turime problemą. Vienos firmos savininkė kol kas nemoka pinigų. Ji mūsų name turi ne tik komercines patalpas, bet ir gyvena. Verslininkė moka tik už gyvenamąsias patalpas, už komercines – susikaupė apie 6 tūkst. litų skola. Kiti gyventojai turi padengti šias skolas. Kiek pajėgiame, padengiame, bet mūsų resursai baigiasi. Jei ji geranoriškai nesumokės, kai baigsim renovaciją, tiksliai žinosime, kokia susikaupė skola, kreipsimės į teismą.

Danutė Krasnaja, Klaipėdos I.Simonaitytės g. 3-iojo namo bendrijos pirmininkė:

Mūsų namas ypatingai didelis – devynių aukštų, jame – 135 butai. Atliekame komleksinę 3,5 mln. litų renovaciją. Namo renovacijai pritarė apie 80 proc. butų savininkų. Likęs penktadalis pakluso daugumos sprendimui. Tiek pradinius įnašus, tiek reikiamus mokesčius kol kas visi moka, vienas kitas truputėlį užtrunka, bet tai nekliudo darbams toliau vykti. Tiesa, yra nedidelė opozicija, kuri galbūt manė, kad protestuodama nutrauks renovaciją. Kai kuriems galbūt aš nepatinku, juk pirmininkai visiems geri nebūna. Tačiau kelių žmonių nepasitenkinimas lemiamos įtakos neturi. Vargo ir rūpesčių nežmoniškai daug, neturiu savaitgalių nei naktų, bet kad ir kur kreiptumės, mums labai visi padeda, ypač Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros darbuotojai.

Jonas Žvirblis, Vilniaus Žirmūnų g. 35-ojo namo bendrijos pirmininkas:

Iš 60 butų savininkų tam, kad namas būtų atnaujintas, nepritarė keturi butai. Tai netrukdė vykdyti tolesnius darbus. Tačiau kai atėjo laikas keisti radiatorius ir visą šildymo sistemą, vienas iš prieštaravusiųjų nenorėjo į butą įsileisti darbininkų. Tada sušaukėme gyventojų susirinkimą, keli kaimynai stvėrė minėto buto savininką ir prirėmė prie sienos. Mat tuo metu jau buvo ruduo ir jei šis žmogus būtų trukdęs vykdyti darbus, visas namas būtų likęs be šildymo. Vėliau, tiesą pasakius, reikalingus mokesčius visi priešinęsi butų savininkai sumokėjo be šnekų. Mūsų namas visiškai baigtas modernizuoti. Dabar nėra nė vieno gyventojo, kuris piktybiškai nemokėtų. Yra keletas, kurie ne iš karto išgali sumokėti viso dydžio įmokas, bet pamažu moka.