Daugiabučiame name, turinčiame dešimtis ar net šimtus savininkų, problemų ryšulys – garantuotas. Nesantaiką tarp kaimynų ypač sėja remontai. Antai mažuma pasiprašo tvarkyti namo siūles, o sąskaitą apmoka visi.

Nematei – pats kaltas

Dauguma Kauno daugiabučių namų nėra įsteigę bendrijų, todėl jų ūkį prižiūri savivaldybės paskirta administruojanti įmonė. Jos prievolė – rūpintis namo technine būkle. Nemažai daugiabučių gyventojų piktina, kad apie jų name vykusius remontus jie sužino tik gavę sąskaitas, kuriose išvardyti įvairūs atlikti remonto darbai kažkurioje kitoje laiptinėje. Tai nuotekų ar vandens stovas pakeistas, tai blokų sandūros užtaisytos.

Beveik 19 tūkst. litų. Su tokia sąskaita neseniai susipažino Ukmergės gatvės 31-ojo namo gyventojai. Blokiniame devyniaaukštyje iš viso yra 54 butai, o sienų sandūrų remontą užsisakė 13 butų savininkai. Darbai, kurių kartais nė nesimato, būdavo atliekami ir anksčiau. Pavyzdžiui, suremontuotas žaibolaidis. Kol sumos labai nesikandžiojo, gyventojai galų neieškojo. Tačiau dabar, kai kiek didesniam nei 60 kv. m. ploto butui remontas įkainotas daugiau kaip 300 litų, gyventojai subruzdo.

Apie trys dešimtys savininkų pareiškė neapmokėsiantys atliktų remonto darbų, apie kuriuos jie nebuvo informuoti ir dėl kurių su jais niekas nesitarė. Galų gale jų nebuvo tiesiogiai paklausta – gal ir jų sienos praleidžia drėgmę, pelija?

Pasirodo, žmonės turėjo reaguoti į pranešimą skelbimų lentoje arba internete, siūlantį pagalvoti apie blokų sandūrų remontą. Gyventojai teigė, kad skelbimo nematė ir apie bręstančius statybos darbus nė nesapnavo.

Jaučiasi likę už borto

„Sutinku, kad namas priklauso visiems savininkams, tačiau kodėl mano sienų neremontavo? Daugelis remonto naudos nepajus, o mokėti turi visi. Kodėl jie taip paskubėjo, kodėl mūsų neapklausė“, – piktinosi dėl atliktų darbų du namo pensininkai Viktoras Ivanauskas ir Nikola Baranovas.

Jų mintims pritaria dar apie trisdešimt kaimynų. Pensininkai tikino, kad skelbimo, kviečiančio pareikšti pageidavimus dėl planuojamo remonto, jie nematė. Gyventojai sutinka, kad namo sienas reikia remontuoti. Jei būtų žinoję apie planuojamą remontą, galbūt taip pat būtų jo pageidavę.

„Turėjo būti viešas susirinkimas, žmonėms reikėjo paaiškinti, kiek šie darbai kainuos. Apskritai, specialistai turėjo nustatyti, kurias siūles reikia remontuoti, ne tik patys gyventojai. Administratorius ignoravo visus namo savininkus“, – įsitikinęs V.Ivanauskas.

Iš vėliau jiems pateiktų dokumentų matyti, kad planuojant minėtus darbus turėjo būti atlikta gyventojų apklausa, tačiau bent jau šių dviejų butų savininkų nuomonės niekas nepaklausė.

Gyventojai įžvelgia ir daugiau namą administruojančios įmonės „Būsto valda“ nusižengimų. Antai planuose numatyta, kad bus kaupiamos lėšos namo remonto darbams, bet tai, pasakojo kaimynai, nebuvo daroma.

Šie gyventojai rado dokumentuose įvairių neatitikimų. V.Ivanauskas yra išrinktas vienos laiptinės gyventojų atstovu, tačiau sprendžiant minėtus klausimus jis nebuvo pakviestas.

Vyrai įtaria, kad siūlėms sandarinti naudotas vadinamasis makrofleksas nebus kokybiška sandarinimo priemonė, ištrupės. Tokiems darbams, V.Ivanausko žiniomis, turi būti naudojama kita, aplinkos poveikiui atspari medžiaga.

„Tai labai brangi medžiaga, tačiau kokybė – garantuota. O dabar mums nepateikia įrodymų, kokios medžiagos naudotos ir kiek jų sunaudota“, – gyventojų teisių pažeidimus įžvelgė pašnekovai. Sąskaitoje įrašyta, kad sieninės plokštės buvo hermetizuotos putų poliuretanu.

Abejoja proceso skaidrumu

Skundus kelioms įstaigoms išsiuntinėję kauniečiai mano, kad remonto darbų suma turėjo būti mažesnė, o darbai kokybiški. Be to, namas turėtų būti tvarkomas visas, o ne po lopinėlį, reaguojant į atskirų gyventojų skambučius.

Darbai atlikti 2011 m. rugsėjo-spalio mėnesiais. „Berniukai ant virvių, su flakonėliais rankose purškė siūles. Bokštelis iki 9 aukšto nepasiekia“, – pasakojo darbus stebėję gyventojai. Tačiau sąmatoje nurodyta, kad dirbo bokštelis, aukštalipių darbas neįvardytas.

„Tarp pritarusiųjų sienų sandarinimui įrašytas net 62 butas, nors tokio name apskritai nėra. Negavę sutikimo atlikti šiuos darbus jie pažeidė Civilinį kodeksą“, – pastebėjo namo vyrai.

Pasak gyventojų, apie numatomą statybos darbų pirkimą namo administratorius turi pranešti ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų ne tik interneto svetainėse, bet ir turi patikti informaciją patalpų savininkams skelbimų lentose ar įmesti pranešimus į pašto dėžutes.

Skundo autoriai įsitikinę, kad „Būsto valda“ rangovą pasirinko vienašališku sprendimu, „nepateikdama informacijos namo įgaliotiems atstovams, kas dar norėjo atlikti minėtus darbus viešajame konkurse“. Teigiama, kad tiek „Būsto valda“, tiek darbus atlikusi bendrovė „Valtsta“ nepateikė duomenų apie būtinumą atlikti minėtus darbus ir nenurodo, kaip buvo įvertinti buvę namo sienų pažeidimai.

Skunde rašoma, kad „Būsto valdos“ vadybininkas Donatas Jankevičius, paprašytas pateikti detalią „Valtstos“ darbų atlikimo sąmatą, jos pateikti nesugebėjo.

„Pradinės lokalinės sąmatos (parengtos 2011 m. birželio 10 d.) suma visiškai sutampa su darbų atlikimo akte (data nenurodyta) pateikiama galutine suma... Galima daryti prielaidą, kad iš anksto buvo numatyta, kiek darbų reikės atlikti ir kiek jie užtruks. Planuoti ir aktuoti darbų kiekiai sutapo – fantastiškas planavimas!“ – ironizuojama skunde ir abejojama šio proceso skaidrumu.

Gali skųstis nebent teismui

Skundo autoriai vadovaujasi Civiliniu kodeksu, kuriame teigiama, kad buto ir kitų patalpų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su privalomaisiais statinių priežiūros darbais arba dėl kurių nėra priimtas sprendimas patalpų savininkų susirinkime.

Atsakymo į skundą gyventojai sulaukė iš savivaldybės Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus. Jo vedėjos Birūtos Kaulakytės pasirašytame rašte vardijami įvairiausi teisės aktai ir konstatuojama, kad organizavęs sienų sandūrų remonto darbus administratorius nepažeidė įstatymų. Teigiama, kad administratorius iš anksto įspėjo gyventojus, o darbai derinti su vienu iš gyventojų atstovų.

„Kadangi namo skelbimų lentose informacijos dažnai nuplėšiamos, namo vadybininkas įspėtas (žodžiu) dažniau atnaujinti aktualią informaciją, tai pat organizuojant darbus informuoti visus gyventojų atstovus“, – rašoma savivaldybės rašte.

Teigiama, kad, gyventojams pageidaujant, administratorius gali organizuoti papildomą atliktų darbų apžiūrą. Atliktų darbų ekspertizė nėra priskirta savivaldybei. „Jai atlikti turite kviesti nepriklausomus ekspertus, o gavus jų išvadas, pretenzijas pateikti administratoriui“, – patarė savivaldybės atstovai. Be to, informuojama, kad patalpų savininkai turi teisę ginčyti administratoriaus priimtus sprendimus, visi ginčai nesutarimo atveju sprendžiami teisme.

Tvarkyti visą namą – brangu

„Būsto valdos“ vadybininkas Donatas Jankevičius, prižiūrintis Ukmergės g. 31 namą, pasakojo, kad darbai su V.Ivanausku nebuvo suderinti, nes nurodytu telefonu su juo nebuvo galima susisiekti. Tačiau, patikino D.Jankevičius, viskas buvo suderinta su kitos laiptinės atstovu Alfonsu Jurkoniu, su kuriuo susiskambinus šis pritarė namo tarpblokinių sandūrų remontui. Preliminari sąmata buvo įmesta jam į pašto dėžutę.

Atlikus remonto darbus, parašai surinkti iš tų žmonių, kurie pageidavo remonto. „Jei nors vienas gyventojas kreipiasi dėl nesandarių sienų, trūkusio vamzdžio ar kiauro stogo, vadovaujantis įstatymais, privalome tai remontuoti“, – aiškino „Būsto valdos“ atstovas.

Jis pripažino, kad administratorius namo būklę vertina tik vizualiai iš išorės, bet neapžiūri kiekvieno buto iš vidaus. Apžiūra bute atliekama tada, kai buto šeimininkas kreipiasi į administratorių dėl iškilusios problemos.

„Gali būti, kad skelbimo kažkas ir nepamatė. Skelbimai taip pat dedami į įmonės interneto svetainę“, – savo kaltės neįžvelgė D.Jankevičius. Pasak jo, kiekvienas gyventojas informacijos pašto dėžutėse sulaukia tik tada, kai jau būna atlikti darbai.

„Remontai nėra pigūs, todėl dažniausiai darbus atliekame pagal prašymus. Remontuoti visą namą iškart būtų brangu. Žinau, kad yra dar keletas butų savininkų, kurie irgi nori tokio remonto, galbūt kitais metais jis bus atliktas“, – pridūrė „Būsto valdos“ vadybininkas.

Jis priminė, kad remonto darbams suteikiama 5 metų garantija. Jei pasitaiko broko, rangovas turi ištaisyti trūkumus.

Jei minėto namo gyventojai atsisakys apmokėti remonto darbus, bus skaičiuojama skola, o tokiais atvejais skolas išieško antstoliai.

Remonto kokybe nesiskundžia

Antrosios laiptinės gyventojų įgaliotuoju asmeniu išrinktas Alfonsas Jurkonis „Kauno dienai“ sakė, kad jį žmonės išrinko surinkę parašus, nes jis bent kiek aktyvesnis už kitus, tačiau šių pareigų jis nenorėjo.

„Už visą šį reikalą nepasirašiau kaip įgaliotas asmuo, o tik kaip fizinis asmuo, buto savininkas“, – teisinosi A.Jurkonis.

Jo teigimu, laiptinių skelbimų lentose gana ilgai kabėjo raštas, agituojantis remontuoti nesandarias namo siūles. Kas norėjo – užsiregistravo.

„Žmogus iš “Būsto valdos„ vėliau paskambino, įmetė man į dėžutę numatomą darbų sąmatą. Čia nemačiau jokio kriminalo, puikiai suprantu, kiek šie darbai kainuoja. Jie būtų kainavę dar daugiau, jei būtų dirbę ne aukštalipiai, o išnuomota vadinamoji gervė“, – dėstė gyventojas.

Tiesa, jis pripažino, kad dėl sienų remonto nebuvo atlikta visų gyventojų apklausa. „Bent jau aš tikrai tokios apklausos nepasirašiau. Siūlių ties mano butu remontuoti nereikėjo, bet aš jau ir sumokėjau už visus remontus“, – pridūrė vyras. Dabar, įsitikinęs jis, reikėtų klausti visų kaimynų nuomonės prieš imantis remonto darbų.

Nepaisant nesutarimų tarp kaimynų, remontu jis nenusivylęs. „Kiek vizualiai apsižiūrėjau, man atrodo, kad kokybė nėra bloga. Anksčiau, kai sandarindavo, užtepdavo tokią mastiką kur ne kur, gal ir prastokai. Makrofleksas tikrai buvo purškiamas, pats mačiau“, – komentavo A.Jurkonis.

Putos galbūt laikysis

Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybinių medžiagų katedros specialistų teigimu, dabar statomi nauji blokiniai namai iš blokų, kuriuos gaminant į juos įmontuojamos detalės su guminiu tarpikliu. Blokai tarpusavyje sujungiami juos arba suveržiant specialiais lynais, arba kitokiomis jungtimis.

Prieš kelis dešimtmečius statant blokinius namus blokų kampai būdavo suvirinami. Į tarpą įspraudžiama apvali guminė tarpinė, o ant viršaus būdavo užtepamas cementinis skiedinys. Specialistai atkreipia dėmesį, kad remontuojant senos statybos blokinius namus svarbu, kad tarpuose būtų ne tik sandaru, bet ir būtų pasirūpina šilumos izoliacija, nes šios vietos linkusios peršalti.

„Vienareikšmiškai teigti, kad į tarpą įpurkštas putų poliuretanas bus labai blogai ir neatliks reikalingos funkcijos, negalėčiau. Ši medžiaga turi termoizoliacinių savybių, šiek tiek deformuojasi, gana gerai sukimba su betonu. Jei deformacijos nedidelės, o poliuretanas negaus tiesioginių ultravioletinių spindulių, tai yra, ant viršaus tepamas hermetikas jį tinkamai apsaugos, poliuretanas turėtų būti ilgaamžis“, – komentavo KTU atstovas.

Anksčiau taisant siūles būdavo tiesiog prikrečiama skiedinio į išbyrėjusį tarpą ir užtepama gumine mase. Tačiau specialistai atkreipė dėmesį, kad minėto namo darbų sąmatoje neapibrėžta, koks, kokio gamintojo, kokio patvarumo poliuretanas buvo naudotas.

Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis:

Žinoma, daugiabučio namo remonto darbų kainą būtų galima paskirstyti tik tiems gyventojams, kurie remonto pageidavo, tačiau tai pažeistų galiojančius įstatymus. Šie sako, kad bet kuris namo gabaliukas yra visų savininkų. Bendram turtui išlaikyti reikia sąnaudų, jos yra proporcingos turtui bendroje nuosavybėje. Namo administratorius ar bendrijos pirmininkas turi atlikti metines namo būklės apžiūras tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Tačiau ne visi administratoriai tai padaro. Kai kurie jas „atlieka“ sėdėdami save kabinete. Apžiūros kainuoja pinigus, o bendrijų pirmininkai vengia konfliktų su kaimynais. Kadangi objektyvios apžiūros neatliekamos, remonto darbai – neplaniniai, stichiški, atliekami ne visam namui, o tik jo dalims. Tokiu atveju nėra prevencijos, tik naikinami padariniai, todėl žmonės turi pagrindo piktintis. Be to, prieš pradedant remonto darbus, gyventojai turi būti informuojami, kas ir kokius, kokios apimties darbus atliks, kokia bus darbų piniginė išraiška. Dėl neteisėtų administratoriaus veiksmų gyventojai turi teisę kreiptis į savivaldybę, jos specialistai gali išsiaiškinti, ar darbai atlikti teisėtai. Būna visokių žmonių, būna visokių ir namų valdytojų.