Poetas, eseistas ir vertėjas Tomas Venclova paskelbtas 2009 m. Tolerancijos žmogumi, nes atsisakė bendradarbiauti su kultūros leidiniais, kuriuose buvo spausdinamos antisemitinės publikacijos.

Sugebėjo pasipriešinti

"Sugiharos fondas - Diplomatai už gyvybę" šią kasmetę nominaciją skiria asmeniui, kuris savo veiksmais, viešu pavyzdžiu ar atviru žodžiu stojo prieš ksenofobijos ir antisemitizmo, kitaminčių, kitatikių ir kitataučių persekiojimą, pasisakė prieš smurto, prievartos bei radikalizmo apraiškas visuomeniniame Lietuvos gyvenime.

Šeštadienį Kaune T.Venclovai įteiktas tradicinis apdovanojimas – skulptoriaus Edmundo Frėjaus sukurtas atminimo medalis ir diplomas. Fondo atstovas, filosofas, Europos Parlamento narys Leonidas Donskis nominantą pavadino "moraliniu stebuklu". T.Venclova atsidėkojo susirinkusiesiems eilėraščiu, kuriame minimas garsusis Japonijos diplomatas Chiune Sugihara.

L.Donskis priminė, kad T.Venclova kovojo už Lietuvą gūdžiais sovietmečio laikais, yra ne kartą už tai nukentėjęs. Taip pat gynė Lietuvos mažumų – žydų, lenkų, gudų, rusų orumą, daugiatautės ir daugiakultūrės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tradiciją.

Pernai T.Venclova, protestuodamas prieš antisemitinių publikacijų sklaidą kultūros žurnaluose, atsisakė su jais bendradarbiauti.

"Tuo jis dar kartą priminė, kokia turi būti intelektualo laikysena, kada tenka nesutikti su savo šalies visuomenės dalimi, netgi kultūrinės spaudos organizacijomis", – įvertino L.Donskis.

Tikėjosi rimtos diskusijos

Žurnalistams T.Venclova pasakojo pasitraukęs iš žurnalo, su kuriuo bendradarbiavo dar nuo sovietmečio, redkolegijos. Jis tikėjosi, kad po šio žingsnio įvyks rimtesnė diskusija, bet taip neatsitiko.

"Man rodos, ten buvo spausdinami dalykai, su kuriais padorus žmogus negali sutikti. Kai kuriems dalykams esu labai alergiškas. Nėra jokių asmeninių dalykų, grynai principinis klausimas", – prisipažino 2009 m. Tolerancijos žmogus. Alergiją jam kelia šovinizmas, ir ne vien antisemitinis, bet ir antirusiškas ar antilenkiškas.

"Jei pas mus būtų antivokiškas ar antiangliškas šovinizmas, būčiau lygiai taip pat alergiškas", – tęsė mintį poetas. Net ir neklausiamas, T.Venclova išsakė savo požiūrį į seksualines mažumas. Mat neseniai jis sakė sulaukęs klausimo, kaip reaguotų, jei jo sūnus turėtų partnerį "berniuką"?

"Tokia patirtis mane aplenkė, turiu sūnų, dukterį. Abu jie sukūrę įprastas šeimas, turi vaikų. Bet jei taip atsitiktų, aš savo sūnui pasakyčiau: "Vienintelis dalykas, kuris mane trupučiuką liūdina, yra tas, kad aš turbūt neturėsiu anūkų. Bet šiaip niekas nepasikeitė, kaip buvai mano mylimas sūnus, taip ir lieki. Tu esi laisvas žmogus, tavo privatus gyvenimas yra tavo reikalas. Norėčiau susipažinti su tavo partneriu", – dialogą įsivaizdavo 72-ejų poetas.

Moralinė klausa silpnėja?

T.Venclova – aštuntasis Tolerancijos žmogus. Pirmąjį (2001) metų Tolerancijos žmogaus apdovanojimą 2002 m. sausį gavo Tomas Šernas. Vėliau metų Tolerancijos žmogaus titulas skirtas profesorei Irenai Veisaitei, žurnalistui Algimantui Čekuoliui, režisieriui Sauliui Beržiniui, pranciškonų vienuoliui, kunigui Arūnui Peškaičiui, psichologui Robertui Povilaičiui, atlikėjai Jurgai Šeduikytei ir žurnalistui Mykolui Drungai.

Šiemet fondo valdyba, atsižvelgdama į visuomeninių, nevyriausybinių ir vyriausybinių organizacijų pasiūlymus, rinkosi iš trijų kandidatūrų. Diplomais apdovanoti Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto narys ekspertas Dainius Pūras ir apžvalgininkas, portalo bernardinai.lt redaktorius Andrius Navickas.

Nominacijos steigėjai džiaugiasi, kad visada surandama gerų kandidatų ir todėl nelengva išrinkti Tolerancijos žmogų.

D.Pūras negalėjo atvykti į apdovanojimo ceremoniją, nes turėjo dalyvauti sesijoje Ženevoje. Jis nominuotas ne tik už 2009 m., bet ir ankstesnių metų veiklą ginant kitokių žmonių – neįgalių, atskirtų, kitokios orientacijos – orumą. Savo publikacijomis ir viešu žodžiu jis nuolat priminė apie humanišką savo profesijos paskirtį.

Padėkos žodžių nestigo ir A.Navickui už tai, kad "bernardinuose" visada yra vietos kitaip mąstantiesiems. Tačiau A.Navickas dar labiau atkreipė į save dėmesį, kai "tiesiogiai stojo į informacinę kovą prieš vieną dienraščių, kuris "atvirai ir ne pirmą kartą žemino žydus ir homoseksualius žmones". Apdovanojimo ceremonijoje jis apgailestavo, kad "mūsų moralinė klausa silpnėja".

"Ačiū Dievui, kad Lietuva turi T.Venclovą, bet ir jis negali visko vienas pakeisti. Nuo kiekvieno mūsų priklauso, kaip gyvensime toliau", – į susirinkusiuosius kreipėsi nominantas.