Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Šeimos biudžetas: kaip išgyventi artėjant krizei
2008-08-16
Rūta Stankevičiūtė
Kauno valstybinio dramos teatro aktoriai Ridas ir Ugnė Žirguliai, kaip ir daugelis kitų šeimų, pastaruoju metu išlaidas planuoja kur kas apdairiau. Jie suskaičiavo, kad maistui, būstui ir kitiems būtiniausiems poreikiams patenkinti reikia penktadaliu daugiau pinigų nei pernai.
Labiausiai brango maistas
Žinomus Kauno valstybinio dramos teatro aktorius Ridą ir Ugnę Žirgulius jų bute Sargėnuose aplankėme ankstyvą sekmadienio rytą. Šeimoje atsiradus dvyniams Herkui ir Kiprui, ilgiau pamiegoti nepavyksta ir savaitgalį.
"Mažyliai reikalauja daug dėmesio, todėl kulinarijos aukštumų nėra kada demonstruoti. Šiandien pietums iškepsiu kotletų, o gal pagaminsiu daržovių troškinį arba makaronų su mėsa. Ne, visgi gal pakaks koldūnų", - svarstė prieš mėnesį dvynukus pagimdžiusi Ugnė Žirgulė.
Kartu su vyru skrupulingai šeimos biudžetą planuojanti moteris pastebėjo, kad pastaruoju metu ypač padidėjo išlaidos maistui. Ne tik dėl to, kad kūdikius krūtimi maitinanti mama renkasi sveikesnį, įvairesnį maistą. Aktoriai pastebi, kad per metus žymiai padidėjo būtiniausių maisto produktų kainos. Žirguliai neapsieitų be pieno produktų, duonos, vaisių, mėsos, sausų pusryčių. Mėgstamiausi vaisiai - bananai ir persikai, dažniausiai valgomos daržovės - bulvės ir burokėliai.
"Pabrango jogurtai, faršas, vaisiai ir daržovės. Nerimaujame dėl kylančių kainų, bet šių produktų neatsisakome. Ko gero, kad ir kiek jie brangtų, vis tiek pirktume", - svarstė U.Žirgulė.
Parduotuvėje šimto nebeužtenka
Praėjusią vasarą tame pačiame prekybos centre prikrovę krepšelį mėgstamiausių maisto produktų Žirguliai išleisdavo apie 150 litų, dabar už tas pačias prekes pakloja apie 200 litų.
"Apsipirkti važiuoju kas antrą ar kas trečią dieną. Kaskart be pusantro šimto neišsiverčiu, o grįžęs namo ir išdėliojęs produktus matau, kad vis tiek nelabai yra ką valgyti", - sakė Ridas Žirgulis.
Vyras tikina maistui netaupąs, perkąs viską, ko reikia, o į kainas atkreipiąs dėmesį tik tada, kai niekur neskuba.
"Maistui netaupome, negalėčiau to leisti. Nuolatos galvoju apie tai, kaip uždirbti daugiau, kad tik nereikėtų šeimai atsisakyti mėgstamų produktų", - pasakojo vyras. Patenkinti šeimos poreikius, anot jo, nėra labai sudėtinga, nes visi pratę prie lietuviškos virtuvės, egzotiškų produktų nepasigenda.
Gaminti patiems - pigiau
Mažieji dvyniai Žirgulių valgymo įpročių nepakeitė - iki šeimos pagausėjimo Ugnė pietus ir vakarienę gamindavo pati. Prieš kelerius metus, kol neturėjo vaikų, Žirguliai kartais pietaudavo kavinėse, tačiau dabar jų nepasiilgsta.
"Kad ir nueitum, kiek sumokėtum, vis tiek taip skaniai kaip namuose nepavalgysi. Suprastėjusios kavinių virtuvės, o ir kainos labai išaugusios", - pastebi U.Žirgulė. Prieš kelerius metus visa šeima kavinėje papietaudavo už 40 litų, dabar trims asmenims - tėvams ir vyresniajam sūnui Vėjui - reikėtų bemaž šešiasdešimties. Jauniausieji šeimos nariai Herkus ir Kipras kol kas pasisotina mamos pienu, kuris nieko nekainuoja.
"Ateityje vaikams reikės pirkti specialius mišinius, vadinasi, išlaidos dar padidės. Dabar išlaidaujame tik sauskelnėms - per savaitę jų sunaudojame už šimtą litų", - skaičiavo dvynukų mama.
Ugnei patinka gaminti maistą vyrui ir vaikams, virtuvėje aktorė noriai eksperimentuoja ir jeigu tik turėtų daugiau laiko, bent kartą per savaitę šeimą nustebintų nauju patiekalu.
Būstui išlaikyti - du tūkstančiai
Beveik kasdien į Vilnių vykstantis R.Žirgulis atskreipė dėmesį, kad šeimos biudžetą smarkiai tuština ir didėjančios kuro kainos. Tačiau kitos išeities jis kol kas nematąs - mūsų šalyje viešasis transportas nėra taip gerai išplėtotas kaip Vakarų valstybėse.
"Jei naudočiausi viešuoju transportu, niekur nespėčiau. Automobilis man yra ne prabangos, bet būtinybės prekė", - tvirtino R.Žirgulis.
Išaugo ir šeimos būsto išlaikymo išlaidos. Šiuo metu Žirguliai kas mėnesį bankui moka po 1,5 tūkst. Lt įmoką už būsto paskolą. Prieš metus šeima iš dviejų kambarių buto Aukštuosiuose Šančiuose persikėlė į erdvų penkių kambarių butą Sargėnuose. Apsigyvenus didesniame būste mokesčiai už komunalinius patarnavimus pakito nežymiai. Už 54 kv. m ploto buto Šančiuose centrinį buto šildymą žiemą tekdavo mokėti apie 200-250 Lt. Beveik už tokią pačią sumą naudodami vietinę šildymo sistemą Žirguliai dabar apsišildo dvigubai didesnį butą.
"Ateinantį sezoną butą išlaikyti bus brangiau, nes brangsta ir dujos, ir elektra", - žino R.Žirgulis. Šiuo metu už visus komunalinius patarnavimus Žirguliai sumoka nuo 300 iki 500 litų.
Slegia nežinia dėl ateities
R.Žirgulio galvoje nuolat kirba mintis: kaip uždirbti daugiau pinigų. Dar prieš dvejus metus vyras jautėsi ramus, iš vieno filmavimo skubėjo į kitą, šeimai pavyko ne tik galą su galu sudurti, bet ir susitaupyti.
"Dabar nebesu toks užtikrintas dėl ateities. Jaučiu nerimą. Lėtėjant ekonomikos augimui, įmonės pirmiausia sumažina išlaidas reklamai arba visiškai jos atsisako. Be to, tampa sunkiau rasti rėmėjų filmams ir kitiems kūrybiniams projektams", - pasakojo aktorius, lietuviškame seriale "Nekviesta meilė" atlikęs Tado vaidmenį. Jis viliasi, kad mūsų šalies ekonomikos neištiks krizė, nes be papildomų projektų, t.y. filmavimosi reklamose ar filmuose, Žirguliams išgyventi būtų sunku.
R.Žirgulio atlyginimas Kauno valstybiniame dramos teatre iki mokesčių yra 1125 Lt. Iš tokios algos išgyventi, anot jo, būtų neįmanoma. Kai kurie aktoriai negaili kritikos reklamose ir serialuose besifilmuojantiems kolegoms, realizuoja save tik teatre. To norėtų ir R.Žirgulis, tačiau, pasak jo, mūsų valstybėje išgyventi vien iš aktorystės teatre neįmanoma.
"Esu suvaidinęs begalę vaidmenų, bet mano algos užtenka tik batonui ir vandeniui. Kartais norisi spjauti į viską ir pasakyti - gimiau čia, bet nenoriu čia gyventi. Žodis tėvynė skamba juokingai, buvo laikas, kai norėjau atsisakyti pilietybės, nes nesijaučiau reikalingas savo valstybėje", - kalbėjo R.Žirgulis. Žirguliai viliasi, kad jų vaikai mokysis ir gyvens užsienyje.
Specialisto komentaras
Julita Varanauskienė, SEB banko Šeimos finansų ekspertė:
Per metus vartojimo išlaidos vienam gyventojui didžiuosiuose miestuose vidutiniškai išaugo nuo 902 Lt per mėnesį iki 1014 Lt per mėnesį. Statistika taip pat rodo, kad gyventojų pajamos per metus taip pat augo - vidutinis darbo užmokestis, lyginant pirmąjį šių metų ketvirtį su atitinkamu praėjusių metų ketvirčiu, augo 26 proc. Žiūrėdami vien tik į statistinius duomenis, galėtume daryti prielaidą, kad, sparčiai kylant prekių ir paslaugų kainoms, tačiau dar sparčiau augant pajamoms, kokios nors suvaržančios įtakos šeimos biudžetui galėjo ir nebūti.
Tačiau girdėdami tokias kalbas žmonės nesutinka ir net piktinasi. Suvokiamoji arba juntamoji infliacija paprastai būna didesnė, negu nustato statistika, ypač kai kainos pradeda sparčiau kilti. Kai sparčiai brangsta dažnai vartojamos prekės ir paslaugos, kurios dar yra ir būtinosios (pavyzdžiui, maistas - 18,9 proc. per metus ar būsto išlaikymas - 17,9 proc. per metus), tai priimama labai skausmingai. Ką daryti, kai auga kainos? Kontroliuoti (planuoti ir skaičiuoti) išlaidas - tai padės laiku reaguoti į būtinybę keisti vartojimo išlaidų struktūrą ir vartojimo įpročius.
Jei vartojimo išlaidos vis dėlto auga sparčiau negu pajamos, pirmiausia, aišku, tai sumažina arba visiškai atima galimybę taupyti. Kai kam netgi teks pabrangusiam pragyvenimui naudoti santaupas. Kylančios kainos ir didėjančios išlaidos vers ir jau verčia racionaliau išlaidas planuoti ir kontroliuoti, keisti vartojimo įpročius. Drastiškai sumažinti būtinąsias išlaidas (maistui, būstui išlaikyti) greitai nėra lengva. Nes rezultatų pasiekti galima smarkiai keičiant gyvenimo būdą, galbūt gyvenamąją vietą ar pan. O tokių veiksmų poveikis bus juntamas tik po kurio laiko.
Todėl pirmiausia "perplanavimas" turėtų prasidėti nuo kitokių prekių ir paslaugų - drabužių ir avalynės, poilsio ir laisvalaikio. Dabar yra metas, kai ne vienas turi iš naujo įvertinti, kas yra poreikiai, o kas yra norai. O tai vėlgi - labai individualu.
