Antradienį Babtuose kilęs gaisras mediniame gyvenamajame name baigėsi tragiškai. Atvykę ugniagesiai rado tarsi didžiulį fakelą liepsnojantį namą. Į vidų patekti buvo neįmanoma.

Basi: žuvusios senolės dukra su šeima liko be pastogės. (09,10)

Ugnies šėlsmas

Pranešimą apie nelaimę ugniagesiai gavo 7.37 val. Pirmieji į pagalbą išskubėjo Babtų ir Vandžiogalos ugniagesiai, tačiau jau po akimirkos buvo išsiųstas pastiprinimas iš Kauno. Su įsišėlusiomis liepsnomis kovojo 5 ugniagesių autocisternos.

Gelbėtojai žinojo, kad pleškančio namo viduje yra garbaus amžiaus moteris. Į vidų jie pateko tik apmalšinę liepsnas. 86-erių senolės kūną ugniagesiai rado jos kambaryje. Patyrusi insultą moteris beveik nevaikščiojo. Būtiniausiais reikalais judėdavo tik prisilaikydama vaikštyne.

Name su senole gyveno ir jos dukra su vyru ir sūnumi. Jie spėjo palikti liepsnojantį namą. Visiškai nudegė namo stogas, išdegė vidus, supleškėjo viduje buvę namų apyvokos daiktai.

Priglaudė kaimynai

Be pastogės likusią šeimą laikinai priglaudė kaimynai. "Žuvusiosios žentas lakstė aplink namą basas ir vienmarškinis, dar mėgino kažką daryti. Atnešiau batus, bet kojos buvo taip sušalusios, kad netilpo į batą", – dūsavo kaimynas Arūnas Šumskas.

Vyro atmintyje dar neišblėsę prisiminimai, kaip degė jo paties namas. Babtiškis prisiminė, kad visai netoli prieš keletą metų sudegė automobilis. "Nelaiminga gatvė", – viską prisiminęs įvertino A.Šumskas.

Babtų seniūnas Jonas Praškevičius ramino, kad kreipėsi pagalbos į Kauno rajono savivaldybę. Jei pasiseks, padegėliams bus skirtas vagonėlis.

"Nemažai Kauno rajone gaisrų buvo, bet tikiuosi, kad viskas bus gerai. Moterys parinko jiems drabužių iš "Carito" labdaros", – seniūnas tikino nepaliksiantis šeimos nelaimėje.

Šoko ištikti žmonės nepajėgė kalbėti. Jie ne ką tegalėjo pasakyti ir gaisrų tyrėjams. Po pietų jau buvo aišku, kad oficiali nelaimės priežastis – krosnių, židinių, dūmtraukių eksploatacijos taisyklių pažeidimai.

Kasmetės bėdos

Pasak Kauno priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovės spaudai Džiugintos Vaitkevičienės, spustelėjus šalčiui dažniausia gaisrų priežastis tampa netvarkingų krosnių, dūmtraukių ir jų naudojimosi taisyklių pažeidimai. Padažnėjusius gaisrus ugniagesiai jau ėmė fiksuoti praėjusios savaitės viduryje.

Būtent dėl šios priežastie pernai Kauno apskrityje kilo 149 gaisrai, nukentėjo 6 žmonės, išgelbėti buvo 5, žuvo taip pat 5.

Pagal bendrąsias saugos taisykles, suodžius iš dūmtakių ir krosnių privalu valyti prieš šildymo sezoną, o jo metu – ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Dūmtraukiai privalo būti tvarkingi, iš išorės išbalinti, kad matytųsi aprūkę įskilimai.

Būtina patikrinti, ar nuo krosnies krašto ir dūmtraukio iki degių pastato konstrukcijų yra reikiamas atstumas. Ugniagesiai primena, kad būtina imtis visų saugumo priemonių naudojantis elektriniais šildytuvais.

Ugniagesiai rekomenduoja

Neperkaitinkite krosnių, nedžiovinkite arti jų skalbinių, malkų ir kitų degių medžiagų. Bet kokie namų apyvokos reikmenys, baldai turi būti nuo krosnies ne arčiau kaip per vieną metrą. Nedirbkite su degiais skysčiais arba dažais kambaryje, kur kūrenasi krosnis.

Nenaudokite krosniai pakurti lengvai užsidegančių skysčių (benzino, žibalo, acetono ir kt.) – tai labai pavojinga.

Neišeikite iš namų, kai kūrenasi krosnis, nepalikite jos prižiūrėti mažamečiams vaikams; nelaikykite atvirų durelių. Baikite krosnį kūrenti ne vėliau kaip prieš dvi valandas iki išvykdami iš namų arba eidami miegoti.

Baigę kūrenti krosnį, jos kaištį uždarykite tik gerai įsitikinę, kad kuras visiškai sudegęs. Per anksti uždarę galite apsinuodyti smalkėmis.

Dar vienas efektyvus apsisaugojimo nuo galimo gaisro būdas – įsirengti dūmų jutiklius. Per vėlai pastebėtas gaisras pridaro ne tik materialinės žalos, bet gali nusinešti ir neįkainojamą gyvybę.