Pusę šimtmečio geležine uždanga nuo Vakarų Europos atitvertos baltų tautų valtybės –  Lietuva, Latvija, Estija – galutinai atsivėrė joms įstojus į Europos Sąjungą. Atgimimo laikotarpiu šias valstybes lydėjęs padidėjęs Vakarų pasaulio dėmesys priblėso, sumažėjo ir norinčiųjų išmokti jų kalbas. Kita vertus, laisvai kalbantys šiomis kalbomis Vakarų Europoje vis dar turi gana gerų galimybių įsidarbinti.

Tiki studijų nauda

Miunsterio universiteto studentas Jensas Heinemannas baltistikos studijas pasirinko susidomėjęs Rytų Europos kultūra: "Studijų sritį pasirinkau todėl, kad turiu daug draugų ir pažįstamų, atstovaujančių baltų kultūrai. Lietuva – labai gražus kraštas ir man ten labai patinka. Šio regiono studijų pasirinkimas pasiteisino ir per keliones į šį kraštą", – tikino jis.

Vaikinas neabejoja neliksiąs be darbo: "Ateityje tikiuosi rasti darbą literatūros sektoriuje, galbūt kokioje leidykloje."

Kitą Miunsterio universiteto studentę Lisą Radtke baltų kalbos, literatūra, istorija patraukė po vienų metų, praleistų dirbant savanorišką socialinį darbą Lietuvoje. "Per šį laiką įsimylėjau šalį ir jos kultūrą. Sudomino Lietuvos istorija, labai norėjau išmokti kalbą. Ateityje tikrai norėčiau turėti kultūrinį arba socialinį darbą Baltijos regione", – aiškino mergina.

Keturi veiklos dešimtmečiai

Baltistiką galima studijuoti ES šalyse ir už Atlanto, tačiau pastaraisiais metais šios studijos norinčiųjų mokytis antplūdžio nesulaukia. Baltistai, dirbantys už Lietuvos ribų, turi kovoti dėl institutų išlaikymo, neretai baltistikos studijų padaliniai tiesiog uždaromi, nes mažai studentų, arba juos praryja platesnių sričių, pavyzdžiui, istorijos, studijos.
Vienas didžiausių Baltistikos centrų Vakarų Europoje veikia Miunsterio Westfalijos Wilhelmo universitete. Jį įsteigus 1968 m., baltų filologiją studijuodavo tik 4–6 studentai, bet domėjimasis neatslūgo ir atgimimo metais išaugo, kol baltistiką ėmė studijuoti apie 40 studentų. Galiausiai 1993 m. buvo įkurtas Miunsterio universiteto Tarpdisciplininių Baltijos studijų institutas.

Išeitis – vienytis su kolegomis

Naujajame tūkstantmetyje prasidėjus Vokietijos aukštojo mokslo reformai, baltistikai prasidėjo sunkios dienos. Finansavimas kai kurioms studijų sritims buvo mažinamas, ir pirmiausia nuspręsta taupyti  mažinant lėšų mažosioms sritims ar jų atsisakant. Saugantis visiško sunykimo, Miunsteryje baltistikai liko viena išeitis – susivienijimas su Slavistikos institutu. Taip prieš porą metų buvo įkurta nauja studijų sritis – Rytų Europos regiono studijos.

Krito mūšyje dėl pinigų

Apie baltistikos studijų ateitį kalbėjomės su Miunsterio universiteto buvusio Tarpdisciplininių Baltijos studijų instituto vedėja, dabartinių Rytų Europos regiono studijų atstove mokslų daktare Magdalene Huelmann.

– Tarpdisciplininių Baltijos studijų institutas uždarytas – ar nebuvo galima jo išsaugoti?

–  Pastaraisiais metais Vokietijos studijų sistemoje vyksta dideli pokyčiai – vadovaujantis Bolonijos proceso nuosprendžiais, įvedamos bakalauro studijos. Susidaro įspūdis, kad imta labiau mąstyti apie tai, kokias žinias ir kokį pelną duos įvairios studijų sritys, o švietimo vertė tapo antraeilė. Kaip mažosios studijų srities atstovei, man dažnai tenka susidurti su klausimu: ar verta išlaikyti visą institutą dėl kelių studentų? Daugelyje Vokietijos universitetų buvo mažinama specialybių ir buvo pradedama nuo mažųjų studijų sričių, tokių kaip baltistika.

– Kokia dabartinė baltistikos studijų padėtis Miunsteryje?

– Visoje Vokietijoje vykdoma taupymo politika turėjo įtakos ir mūsų institutui. Ilgą laiką apskritai buvo neaiški baltistikos ateitis Miunsteryje, po 40 metų baltų filologijos studijų nebeliko. Džiaugiuosi, kad 2006 m. pavyko įkurti naują studijų sritį, Rytų Europos regiono studijas, kuriose bendradarbiaujame su slavistika ir Istorijos fakultetu. Tai daryti nelengva – trūksta personalo. Vis dėlto aš manau, kad mes savo studentais gerai pasirūpiname.

– Kokia baltistikos studijų ateitis?

– Jei žvelgtume į baltistiką kaip į grynąją baltų filologiją, ateitis nekokia. Filologams pas mus labai sunku. Tai ir atspindi mūsų studijos, kuriose greta kalbų ir literatūros didelę dalį užima istorija bei kraštotyra. Situacija dvigubai sunkesnė Miunsteryje, nes baltistikai atstovauju tik aš ir iš Baltijos šalių stažuotėms kviečiami profesoriai.

Vis dėlto naujai įkurta Rytų Europos regiono studijų specialybė žymiai stabilizavo mūsų padėtį, ir galime ramia sąžine žvelgti į ateitį. Prie to prisideda ir mūsų dabartiniai studentai. Tačiau jei pasakų fėja išpildytų tris norus, pirmasis būtų atskira baltistikos profesūra. Antrasis – kad mūsų bendradarbiavimas su Lietuvos ir Latvijos kolegomis ir toliau taip puikiai klostytųsi. Gal mūsų vienam ar kitam studentui net pavyktų atlikti savo magistrantūrą Lietuvoje arba Latvijoje. Trečiojo noro aš dar nepasirinkau.

– Kokios darbo perspektyvos laukia instituto absolventų?

– Bendros darbo vizijos absolventams nėra. Atsižvelgiant į mūsų studijas, jų ateitis gali nukrypti į daugelį sričių. Studentai pasižymi įvairiais gabumais: organizaciniu talentu, ryškiu moksliniu susidomėjimu, socialiniu įsipareigojimu, atsakomybės pojūčiu. Todėl matau jų mokslinę karjerą bei įvairią veiklą vokiečių ir lietuvių bendradarbiavimo srityje.

Didžiausi  pasaulio baltistikos studijų centrai

Vokietijoje: Miunsterio (www.uni-muenster.de) ir Graifsvaldo (www.uni-greifswald.de) universitetuose;
Latvijoje: Rygos universitete (www.lu.lv);
Estijoje: Tartu universitete (www.ut.ee);
Suomijoje: Helsinkio universitete (www.helsinki.fi);
Italijoje: Pizos universitete (www.unipi.it);
JAV: Vašingtono (www.washington.edu) ir Ilinojaus (www.uic.edu) universitetuose.