Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido trečią Australijos lietuvės Lidijos Šimkutės dvikalbę poezijos knygą "Mintis ir uola". Šešerius metus vasaras Lietuvoje leidžianti poetė prisipažįsta - kartais eilėraštis pirmiau gimsta anglų kalba. Girdėjusieji poetę skaitant savo kūrybą, įsitikinę: geriausiai L.Šimkutės poeziją skaito L.Šimkutė.

Žavisi japonų haiku

Poezijoje ji išgyvena ant sugriautų majų šventyklų pamatų matydama katalikų bažnyčias, ją trikdo juoduko Manhetene pasiūlyta kvaišalų dozė. Eilėraštį ji tarsi išlukštena: parašo ilgesnį, paskui trumpina, valo, kol kitąkart lieka... keturių žodžių sąskambis.

Ją žavi trumpi, bet talpūs japonų haiku, paliekantys daug erdvės skaitytojo vaizduotei. Skaitant šalia lietuvių ir anglų kalba pateiktus L.Šimkutės eilėraščius, susidaro įspūdis, kad kai kurie iš jų pirmiau gimė anglų kalba. "Kartais eilėraštis pirmiau ateina lietuvių kalba, kartais - anglų. Parašiusi viena kalba, verčiu į kitą.

Tačiau tiesioginis vertimas tinka ne visada", - pasakojo poetė. Iš Lietuvos su tėvais išvykusi būdama vos dvejų, poetė gimtosios kalbos neužmiršo. Žinias keliskart gilino specialiuose kursuose, dabar lietuvių kalbą atgaivina ir beveik po pusmetį praleisdama Lietuvoje.

Erdvės ir tylos pojūtis

Dėl skaitant poeziją gausiai naudojamų tylos intarpų poetas Kęstutis Navakas ją pakrikštijo "pauzių poete". "Erdvė ir tyla, kuria papildau eiles, skaitydama jas su pauzėm, reikšmingos mano poezijoje, kaip ir žodžiai. Vienas mano eilėraštis iš rinkinio "Mintis ir uola", manau, gerai nusako šį mano kūrybos aspektą : "Erdvė / suteikia / žodžiams / garsą", - ekspromtu trumputį eilėraštį paskaitė poetė.

L.Šimkutė yra išleidusi tris kompaktines plokšteles, kuriose jos skaitomą poeziją lydi muzikos intarpai. "Muzika suteikia naują, poeziją praturtinančią dimensiją. Tylos ir muzikos intarpai leidžia žmogui atsikvėpti, apmąstyti tai, ką išgirdo", - įsitikinusi poetė.

Poezija ir modernus šokis

L.Šimkutės poezija skambėjo modernaus šokio renginiuose Europoje ir Australijoje. "Pirmasis šio žanro skaitymas įvyko prieš penkerius metus Australijoje. Modernaus šokio pradininkė Australijoje Elizabeth Dalman įtraukė mano eilėraščius į šokio instaliaciją "WWW" (nuo angliško žodžio "water" - vanduo), Weereewa festivalyje.

Weereewa, arba Jurgio (George) ežeras, yra vienas seniausių ežerų pasaulyje ir didžiausias gėlo vandens telkinys Australijoje. Tai aborigenų šventovė. Šis ežeras yra žinomas savo mitais, paslaptimis ir magija. Ten teko skaityti poeziją išdžiūvusios upės dugne. Šokio projekte nauodoti įvairaus dydžio veidrodžiai, moliniai puodai, kaukės, mėnulio varpeliai, gongai, žemės būgnas bei kiti egzotiški muzikos instrumentai", - pasakojo poetė.

Prieš keletą metų ji aplankė didžiuosius Lietuvos miestus su Gedimino Sederevičiaus režisuotu poetiniu renginiu. L.Šimkutės skaitomas eiles papildė G.Sederevičiaus (japoniška fleita), Vytauto Varankos (perkusija) gyvai atliekamos muzikos ir Godos Laurinavičiūtės modernus šokio intarpai. "Gaila, kad negavome finansinės paramos projektui tęsti", - apgailestavo poetė.

Domisi gnostikų tekstais

Mėgstanti keliauti moteris yra aplankiusi apie 40 valstybių. Daugiausia keliauta jaunystėje. "Tais laikais buvo mažiau turistų. Džiaugiuosi susipažinusi su beveik autentiškomis įvairių kraštų kultūromis, kurios dabar akivaizdžiai pasikeitė", - apgailestavo L.Šimkutė. - "Tą pastebėjau prieš dešimtmetį apsilankiusi Graikijos Rodo saloje. Teko gerokai nusivilti, vos atpažinau atminties peizažą. Visas pajūris apstatytas aukštais apartamentais, autentiški maži jaukūs graikų restoranai beveik išnykę. O žmonės, anksčiau šilti ir trokštantys pasidalinti savo kultūra, dabar tiesiog žvelgia į turistus kaip į pinigų šaltinį".

Keliaudama ji dažniausiai turėdavo gilesnių kultūrinių tikslų. "Į Egiptą vykau aplankyti Nag Hammadi vietovę, kur rasti gnostikų tekstai. Esu išvertusi poemą "Griaustinio tobulas balsas" iš tų netikėtai surastų paslaptingų tekstų. O užkopusi į Sinajaus kalną išgyvenau stiprų dvasinį sukrėtimą. Turkijoje siekiau aplankyti Konja miestą, kuriame yra mano mėgstamiausio poeto Jelalaluddino Rumio, XIII a. poeto-mistiko muziejus. Jo kūrybos esu išvertusi į lietuvių kalbą. Deja, persų kalbos nemoku, verčiau iš anglų kalbos", - paaiškino poetė.

Pasaulis atrodo pasiklydęs

"Mane žavi, kad iš esmės visi esame labai panašūs, nežiūrint į tai, kad gyvename skirtingose kultūrose", - įsitikinusi poetė, siekianti skleisti sparnus į įvairias patirtis, bet nepasimesti, nenutolti nuo savojo identiteto. "Identiteto išsaugojimas suteikia dvasios stiprybės, kurios atsisakę prarandame savo esmę. Pasaulis labai pasiklydęs, pakrikęs. Užuot siekę suprasti, kas jie yra, kokia kultūros, kurioje jie išaugo, esmė, žmonės graibstosi kitų kultūrų, kitų patirčių. Visi darosi labai neramūs - kažko vis ieško, ieško.

Plėsti patritis - gerai, bet nereikėtų atsisakyti savo šaknų", - stebėjosi šiandienos tendencijomis poetė. Anksčiau dietologe dirbusi moteris neslepia: jai svarbi kūno ir sielos darna ir nesuprantamos tarp Lietuvos kūrėjų neretai pasitaikančios savigriovos intencijos.

Daugiasluoksnių, užuominų ir simbolių gausa pasižyminčių eilių autorė įsitikinusi: "Giliai mumyse yra vaizduotės lobis, tik reikia jį atverti. Poezija yra to lobio išraiška."

---

Lidija Šimkutė

Išleisti 3 poezijos rinkiniai lietuvių kalba, 1 - anglų kalba, 3 - dvikalbiai (lietuvių ir anglų kalba).
Išleisti poezijos rinkiniai vokiečių, lenkų kalbomis.
Kūryba išversta į 13 kalbų.
Yra išvertusi australų bei kitų tautų poezijos ir prozos į lietuvių kalbą.
Australijos poezijos festivalyje eilėraštis "Mano tėvas" išrinktas vienu geriausių tūkstantmečio eilėraščių.