Amerikiečių istoriko, Jeilio universiteto profesoriaus Timothy Snyderio knygą "Kruvinos žemės: Europa tarp Hitlerio ir Stalino", nagrinėjančią komunistinės ir nacistinės politikos Rytų Europoje ir Vakaruose Antrojo pasaulinio karo metais priežastis, jau galima paskaityti lietuviškai.

Pristatydamas savo veikalą, T.Snyderis pasakoja apie milijonus žuvusiųjų Rytų Europoje, lygina nusikaltimus, kuriuos įvykdė nacistų ir komunistų tironai.

– "Kruvinose žemėse" pabrėžiate, kad Stalinas išžudė mažiau žmonių, negu manyta. Buvo minima 20 milijonų aukų, o išnagrinėjus atsidariusius Rusijos, Lenkijos ir Ukrainos archyvus, paaiškėjo, kad aukų skaičius gerokai mažesnis – 6 milijonai, daugiausia 9, jeigu pridėsime trėmimo aukas. Kodėl padaryta tokia didžiulė klaida?

– Kol gyvavo sovietų režimas, dauguma šaltinių buvo neprieinami. O kai tiksliai nežinoma, aukų skaičius didėja. Paskui komunizmas patyrė krachą, o po kurio laiko tapo prieinami archyvai. Sovietų Sąjungoje aukos buvo skaičiuojamos ypač stropiai, išskyrus badmečio aukas Ukrainoje. Antras aspektas – Šaltasis karas. Amerikiečiai ieškojo prieštaringų tezių patvirtinimo: kad Stalinas buvo blogesnis nei Hitleris, bet kartu kad Hitleris buvo blogesnis nei Stalinas. Sprendimas: kiekybė prieš kokybę. Buvo nuspręsta, kad Stalinas buvo blogesnis nei Hitleris, nes jis sunaikino dešimtis milijonų žmonių, O Hitleris blogesnis, nes ketino sunaikinti visą tautą. Bet Hitleris išžudė daugiau civilių, negu Stalinas, – 12 milijonų. O Stalinas įvykdė gerokai daugiau nusikaltimų etniniu pagrindu, nei mums atrodo. Ne Hitleris, o Stalinas vykdė pirmąsias masines žudynes nacionaliniu pagrindu tarpukario Europoje.

– Jūs išnagrinėjote abiejų diktatorių žudymo metodus. Kokie būdingiausi skirtumai?

– Sovietai žudė daug efektyviau nei nacistai. Nuo revoliucijos laikų jie turėjo veiksmingą slaptąją miliciją, kuri tiksliai vykdė trėmimus ir masines žudynes. Vokiečiai nieko panašaus neturėjo. Užgrobus valdžią 1933-iaisiais pirmiausia Hitleris, paskui H.Göringas,o dar vėliau H.Himmleris tikslingai stengėsi sukurti panašaus užmojo politinę policiją: mėgino padidinti SS, infiltruoti šios organizacijos narius į policiją ir į vokiečių karininkų korpusą.

– Jūsų knygoje "Kruvinos žemės" daug pribloškiamų faktų. Pavyzdžiui, primenate, kad iki karo pradžios Stalinas nužudė daugiau žydų negu Hilteris.

– Krištolinę naktį buvo nužudyta kiek daugiau nei 100 žydų – ir tai sukėlė milžinišką tarptautinį skandalą. Stalino "Didžiojo valymo" metais nužudyta tūkstančiai žydų, dar tūkstančiai ar net šimtai tūkstančių žuvo badmečiu. Juk ir Ukrainoje gyveno žydų. Sovietų Sąjunga gyvavo tarptautinės izoliacijos sąlygomis, kaip tik todėl Stalinui pavyko, pasinaudojant nemenku skaičiumi vakariečių šalininkų, prastumti savo įvykių versiją. Daugelis juo tikėjo net tada, kai jis badu numarino milijonus žmonių. O Vokietijoje 1933 m. buvo šimtai žurnalistų.

– Baisiausių XX a. reiškinių simboliu laikome koncentracijos stovyklas ir lagerius – Osvencimą ir gulagus. Jūs teigiate, kad tai klaidinga mintis. Kodėl?

– Lageriai buvo siaubingi, bet jie nebuvo pagrindinis žudymo įrankis. Dauguma per karą nužudytų žydų nepamatė koncentracijos stovyklos, o 90 proc. pakliuvusių į gulagą išgyveno. Mūsų atmintis natūraliai susitelkė į Osvencimą ir gulagus, nes iš ten sugrįžę papasakojo, ką išgyvenę. Apie badą Ukrainoje nėra kam papasakoti, mirties fabrikuose – Bežecėje, Chelmno, Sobibore beveik niekas neišgyveno. Belžecėje išgyveno 2 ar 3 žydai, žuvo beveik 400 tūkstančių. Be to, su Osvencimu yra tam tikra problema: tai buvo ir koncentracijos stovykla, ir mirties fabrikas, kuriame nužudyta šeštadalis visų holokausto aukų. Kadangi du nusikaltimo įrankiai – koncentracijos stovykla ir mirties fabrikas – buvo vienoje vietoje, mes liovėmės juos skyrę. Gyvas iš mirties fabriko niekas neištrūko, o iš koncentracijos stovyklos – dešimtys tūkstančių.

– Jūs paliečiate tabu – apie holokausto unikalumą, gal norite sukelti skandalą?

– Jokiu būdu. Mano knyga – kol kas vienintelė, kurioje aprašomas holokaustas – kaip jis vyko, knygoje įvardytos pačios didžiausios aukų grupės – sovietų ir lenkų žydai. Be to, "Kruvinos žemės" (angl. "Bloodlands") – vienintelė knyga, kurioje iš esmės analizuojamos holokausto priežastys ir nustatytomas ryšys tarp masinių žydų žudynių su kitais svarbiais įvykiais.

– Kokį ryšį turite omeny?

– Apsėdimas sunaikinti visą tautą ir holokaustas nesietinas su Sovietų Sąjunga. Tačiau sovietai padėjo vokiečiams įsiveržti į Lenkiją, o paskui Hitleris mėgino sunaikinti Sovietų Sąjungą. Svarbiausia – be šios teritorinės ekspansijos, holokaustas būtų neįmanomas. Ir dėl Raudonosios Armijos pasipriešinimo, nacistams nepavyko visiškai realizuoti žmonių naikinimo planų.

– Kas, jūsų nuomone, didesnis nusikaltėlis? Hitleris ar Stalinas?

– Man sunku atsakyti. Jums pačiam šis klausimas – abstraktus, bet juk milijonams žmonių jis buvo gyvybės ar mirties klausimas. Imkime lenkus arba Lenkijos žydus, kurie 1939 m. turėjo pasirinkti arba tą šalies dalį, kuri buvo okupuota vokiečių, arba tą, kuri pateko į Sovietų Sąjungos rankas.

Pagalvokite apie Ukrainos karo belaisvius, kuriems grėsė mirtis iš bado ir kuriems vokiečiai siūlė "darbą" mirties stovyklose.

Aš leisiu sau pabaigoje pasakyti: Stalinas pradėjo žudyti anksčiau ir padedamas gerokai efektyvesnės mašinos nei Hitleris. Užtat šis sunaikino gerokai daugiau žmonių. Šitaip žvelgiant – Hitleris didžiausias nusikaltėlis.