Teisininkai ir politikai pripažįsta, jog Seimo nariai niekaip negali būti nubausti už tai, kad nevykdo konstitucinio įpareigojimo iš pareigų atleisti kadenciją baigusį Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininką Vytautą Greičių.

Nepaiso Konstitucijos

Nevykdydami Konstitucijos reikalavimo atleisti kadenciją baigusį AT pirmininką parlamentarai "nukrypsta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo".

Tai paskelbė Konstitucinis Teismas (KT), išnagrinėjęs Prezidento Valdo Adamkaus prašymą išaiškinti, ar Seimas nepažeidžia Konstitucijos, beveik metus neatleisdamas iš pareigų kadenciją baigusio AT pirmininko V.Greičiaus.

Pasak KT nutarimo, tuomet, kai yra nustatytas faktas, "kad AT pirmininko įgaliojimų laikas yra pasibaigęs, nėra jokių konstituciškai pateisinamų aplinkybių, dėl kurių pirmininko neatleidimas iš pareigų būtų suderinamas su Konstitucija".

KT nurodė, kad prezidentas ir Teisėjų taryba turi įsitikinti, jog AT vadovo įgaliojimai yra pasibaigę. Kai tai konstatuojama, šis klausimas teikiamas Seimui, kuris "negali ignoruoti ne tik Konstitucijos, bet ir įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo, nustatančio AT pirmininko kadenciją".

Pernai artėjant liepos 8 d., kai baigėsi V.Greičiaus kadencija AT pirmininko poste, Prezidentas V.Adamkus gavo Teisėjų tarybos patarimą atleisti Teismo vadovą iš pareigų. Prezidentas dėl to kreipėsi į Seimą, tačiau šis iki šiol atsisako balsuoti už V.Greičiaus atleidimą. Dėl to ir atsirado valstybės vadovo kreipimasis į KT.

Atsakyti nėra kam

Vakar paskelbtame KT išaiškinime Seimui netiesiogiai nurodoma priimti sprendimą atleisti V.Greičių iš pareigų, nes tik toks sprendimas atitiktų Konstitucijos reikalavimus. Esą priešingu atveju ji būtų pažeista.

Tačiau Seimui už pagrindinio įstatymo reikalavimų nepaisymą niekas negresia. Teisininkai ir politikai pripažįsta, kad neįmanoma kaip nors nubausti visų parlamentarų, pažeidžiančių Konstituciją. Visiems jiems nepaskelbsi apkaltos, neatimsi mandatų.

"Žvelgiant šiuo aspektu, žinoma, kad pritaikyti atsakomybės kokiai nors grupei parlamentarų nėra įmanoma", – pareiškė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.

Pasak jo, galima nebent "kelti klausimus dėl taip besielgiančių Seimo narių politinio ir teisinio korektiškumo, atsakomybės prieš rinkėjus bei viešąją erdvę".

S.Šedbaras iš esmės pripažino, kad beveik nėra svertų priversti visus arba dalį Seimo narių vykdyti Konstituciją. Tačiau komiteto pirmininkas neatmeta, kad šis KT nutarimas gali paakinti Seimą nebepažeidinėti konstitucinių reikalavimų ir V.Greičiaus klausimą svarstyti jau artimiausiu metu.

Seimui teisė negalioja

Teisininkas, buvęs KT pirmininkas Egidijus Kūris nenorėjo detaliau komentuoti naujausio KT akto, nes nėra su juo susipažinęs.

Tačiau paklaustas, ar yra poveikio priemonių Seimo nariams, nevykdantiems Konstitucijos, E.Kūris pasipiktinęs atsakė: "Priversti? Kai žmonės, turintys valdžią, nusprendžia, kad teisė jiems negalioja, kaip tada juos priversi? Tie žmonės tiesiog atsisako vykdyti teisės reikalavimus. Tai nepriimtina bet kokioje demokratinėje, teisinėje valstybėje, ne tik Lietuvoje. Bet matome, kad Lietuvoje tai vyksta."

Pasak jo, visiškai nesiderina su Konstitucija tai, kad jau daug mėnesių neatleidžiamas AT pirmininkas ir netgi ignoruojamas teisėtas Prezidento teikimas pagaliau išspręsti šį klausimą.

Ieškos išeičių

Seimas jau kitą savaitę gali grįžti prie V.Greičiaus atleidimo klausimo. Tačiau dėl to garantijų nėra.

"Kalbėjau su Seimo pirmininko pirmąja pavaduotoja Irena Degutiene, atsakinga už plenarinių posėdžių darbotvarkės sudarymą. Ji sakė, kad įtrauks V.Greičiaus klausimą į darbotvarkę. Tačiau kada tai įvyks, kol kas neaišku", – sakė S.Šedbaras.

I.Degutienė užsiminė apie galimus teisės aktų ir netgi Konstitucijos pakeitimus sprendžiant AT pirmininko atleidimo klausimą. Jos nuomone, reikėtų perrašyti Konstituciją ir palikti teisėjų atleidimo klausimus vien prezidentui. Politikė abejojo, ar Seimo nariai turi automatiškai pritarti prezidento teikimams.

Didžiausios opozicinės Socialdemokratų frakcijos seniūno Zigmanto Balčyčio vertinimu, KT išaiškinimas dėl teisėjų atleidimo parodė teisinę koliziją, kurią būtina ištaisyti.

"Manau, esant tokiam išaiškinimui, geriausia būtų keisti įstatymus taip, kad Seimui paskyrus teisėjus, nebereiktų balsuoti dėl jų atleidimo pasibaigus kadencijai, teisėjai būtų atleidžiami automatiškai", – BNS sakė Z.Balčytis.