Vakarėlių liūtas ir verslininkas Marius Gelažnikas sės į teisiamųjų suolą už prekybą prabangių prekės ženklų klastotėmis. Nors pareigūnai gavo dar ne visas išvadas, gautosios neleidžia abejoti – verslininkas apgaudinėjo savo klientus.

Tikri daiktai tik keli

"Dalį ekspertų išvadų dėl iš M.Gelažniko parduotuvės paimtų prekių jau gavome. Jos yra tokios, kaip ir manėme, – klastotės", – vakar "Vilniaus dienai" sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas Igoris Polikša.

Pasak jo, gautos ekspertizės dėl maždaug 80 proc. iš M.Gelažniko paimtų daiktų. Ekspertai nustatė, kad tik keli iš šių daiktų yra originalūs. "Mažuma jų, minimumas", – kalbėjo I.Polikša.

Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininko teigimu, ekspertai žada savo išvadas dėl likusių prekių pateikti artimiausiu metu, maždaug po savaitės. Jei jų nebus, pareigūnai laukti neketina, nes duomenų, kad prabangioje Vilniaus senamiestyje įsikūrusioje parduotuvėje prekiauta garsių prekės ženklų klastotėmis, jiems ir taip užtenka.

"Mes ir taip ilgai laukėme. Jei išvadų nebus, formuosime bylą iš to, kas mums pateikta. Įrodymų užtenka", – sakė I.Polikša.

Gresia kalėjimas

Nelauktų svečių M.Gelažnikas savo parduotuvėje "Class VIP" sulaukė šių metų vasario 21 d. Gavę pranešimą, kad šioje parduotuvėje galbūt prekiaujama padirbiniais Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai nusprendė ją patikrinti. Kaip įprasta tokiais atvejais, kartu su pareigūnais į įtariamą klastočių prekyvietę ėjo ir savo darbą gerai išmanantys ekspertai.

Skundas pasitvirtino. Apžiūrėjus parduotuvėje esančias prekes, 108 jų ekspertams pasirodė įtartinos. Buvo paimta kelnių, vyriškų kostiumų, palaidinių, aksesuarų, pažymėtų "Roberto Cavalli", "Dolce & Gabbana", "Max Mara", "Louis Vuitton", "Moschino", "Tommy Hilfiger", "Hermes", "Givenchy", "Lamborgini", "Emporio Armani", "Tado", "Gucci", "Dunhil" prekės ženklais.

Prekės buvo perduotos ekspertams atlikti detalesnį tyrimą, o dėl galimos prekybos padirbiniais pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 204 str. 1 dalį. Pagal šį straipsnį teisės pažeidėjams gali būti atimama teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla, taip pat jis gali būti baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu. Didžiausia gresianti bausmė už šį nusikaltimą – laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kalbėti nenori

Kaip ir per visą šią istoriją, taip ir vakar vakarėlių liūtu vadinamas M.Gelažnikas, nevengiantis viešai pasididžiuoti savo sėkme, nebuvo kalbus.

"Aš nieko nežinau. Geros dienos. Iki", – į kalbas nesileido jis.

Nenoriai jis kalbėjo ir vasarį, kai jo verslą užklupo dideli nemalonumai. "Aš mėgstu faktų kalbą: vakar, man atvykus į darbą, buvo pareigūnai, kurie parodė dokumentą, kad jie turi teisę – yra gavę skundą – ir atliks patikrą bei ieškos daiktų, kurie neatitinka savo prekės ženklo tapatybės. Mano buvo duotas sutikimas, aš pasirašiau, ir jie paėmė daiktus patikrai. Ekspertai pateiks išvadą, tada žinosim", – tuomet žurnalistams aiškino M.Gelažnikas.

Vasarį jis taip pat bandė pašiepti Lietuvos ekspertus, kai pareiškė, kad tarp jų nėra tokių, kurie galėtų nustatyti, ar paimti drabužiai tikri, ar suklastoti. Šiuos jo žodžius paneigė I.Polikša, jis pabrėžė, kad Lietuvoje dirba ne vienas ekspertas, atstovaujantis garsius prekės ženklus valdančioms įmonėms. "Italijoje yra fabrikas, kuris gamina Roberto Cavalli drabužius, ir tada fabrikas jiems duos išvadas. Aš esu jų klientas, turiu visus įgijimo ir kilmės dokumentus," – savo kaltės nenorėjo pripažinti verslininkas.

Nelaimingi vakarėlių liūto metai

Šiuos metus galima pavadinti labai nelaimingais M.Gelažnikui. Neseniai jis pralaimėjo ilgai trukusią kovą dėl prie savo parduotuvės vitrinų neteisėtai pastatytų kolonų.

Gegužės 13 d. M.Gelažnikas pagaliau nusprendė pasiduoti ir nusprendė jas išardyti. Visus darbus jis atliko už savo pinigus, tačiau kiek jam tai kainavo, neatskleidė.

Pastatas, kuriame įsikūrusi M.Gelažniko parduotuvė, yra valstybės saugomas kultūros paveldo objektas, vadinamas Šv. Mikalojaus cerkvės šventikų namu. Verslininkas puikiai žinodamas, kad jo fasado keisti negalima, savavališkai papuošė jį kolonomis.

2006 m. Kultūros paveldo departamento pareigūnai pareikalavo, kad M.Gelažnikas pašalintų pažeidimus, tačiau verslininkas nurodymų nepaisė.

Prasidėjo teismų maratonas, verslininkui teko sumokėti ne vieną tūkstantį litų baudų, tačiau galutinai jis pasidavė tik po penkerių metų, kai meru išrinktas Artūras Zuokas ne tik pagrasino jį iškraustyti iš senamiesčio, bet ir pažadėjo savo iniciatyva kreiptis į M.Gelažniko Lietuvoje atstovaujamus garsius drabužių gamintojus, kad šie apsvarstytų, ar nevertėtų su tokiu verslininku nutraukti sutarčių.