PRARADIMAI

Liki sveika, panele Rūta

Netikėtai mesti vieši kaltinimai „Klaipėdai“ verčia atskleisti tikrąją Rūtos Grinevičiūtės komentarų išnykimo mūsų dienraštyje istoriją.

Niekas neginčija, jog Rūta yra išties talentinga rašinėtoja, o privačiuose pokalbiuose ir įdomi pašnekovė. Tačiau tai, kas vyko iki pat sausio pabaigos, peržengė bet kokias žurnalistinės etikos ribas. Kad tos ribos peržengtos, anksčiau pripažino ir Žurnalistų etikos inspektorius Romas Gudaitis. Ar galima, pavyzdžiui, Prezidentą Rolandą Paksą vadinti teletabiu, Premjerą Algirdą Brazauską - suvaikėjusiu, o Seimo Pirmininką Artūrą Paulauską - spekuliantu? Kiekvieno padoraus laikraščio redaktorius pasakys, kad ne. Tačiau R.Grinevičiūtei tai neatrodė svarbu. Ji tik reikalavo iš redaktorato kuo daugiau pinigų.

Grupuočių neremia

„Klaipėdos“ dienraštis niekada nerėmė nė vienos ekonominės ar politinės grupuotės, jame reiškiasi visų politinių krypčių išpažintojai. Gal todėl laikraštis daugelio skaitytojų buvo ir yra laikomas objektyviausiu regione. Tokia iš tiesų yra ir visos žiniasklaidos paskirtis - pateikti įvairias nuomones ir nesugestijuoti kurios nors vienos partijos tiesų. Juolab netapti kovos prieš politinius priešininkus įrankiu. Kad tai teisinga ir svarbu, pripažįsta ir pati R.Grinevičiūtė.

Tačiau vis dėlto kyla pagrįstų įtarimų, jog tokia nuostata buvo deklaracija, kuria laikui bėgant galėjo būti dangstomi tam tikri specifiniai tikslai, siejami su vadinamosiomis „juodosiomis technologijomis“ ar politiniais užsakymais.

Reikalavo nešmeižti

Dar iki prezidentūros skandalo žurnalistė ne vieną kartą pareiškė neigiamą nuomonę apie R.Paksą. „Valdas Adamkus su Rolandu Paksu kaip du teletabiai“; „Rolando Pakso medaus mėnuo baigėsi. Jo vadovaujamos prezidentūros reitingas sminga žemyn kartu su bažnyčios“; „R.Paksas elgiasi taip nenormaliai, kaip ta moteriškė, kuri viduramžiais išsitarnavo iki popiežiaus“; „R.Paksas turėjo pripažinti, kad turi problemų su savo atžala“; ir galop - „penktadienį buvo šokas - “širdžių Rolandas” susidėjo su mafija“.

Tai tik rugsėjo mėnesio žurnalistės repertuaro frazės.

Į „Klaipėdos“ redakciją skambinę žmonės net ėmė piktintis, kad puolamas Prezidentas, kaip, beje, piktinosi ir kai kuriais Algirdo Brazausko apibūdinimais, bei reikalavo nustoti šmeižti. Redaktoratas kelis kartus prašė R.Grinevičiūtės paieškoti kitų temų, ne tik užsiiminėti nesibaigiančia šalies vadovų kritika. Tačiau ji tų prašymų nepaisė.

Būta ir užsakovo?

Tačiau, įsibėgėjant skandalui, žurnalistinės veiklos taktika staiga ėmė nepaaiškinamai keistis. Ilgainiui apskritai ėmė kilti įtarimų dėl „juodųjų technologijų“ naudojimo.

Šių „technologijų“ sumanytojai teigia, kad nėra svarbus teigiamų dalykų apie vieną kurią nors partiją ar asmenį viešinimas. Svarbiausia - nuolatinis prastos nuomonės apie jo oponentus arba su jais susijusius žmones formavimas. Galima įtarti, jog tai keletą mėnesių ir buvo mėginama daryti laikraščio puslapiuose. Ypač neramino tai, jog galimas tokios veiklos užsakovas iš Vilniaus kasdien devintą ryto peržvelgdavo dienraščio interneto svetainę ir palikdavo čia savo pastabų. Prapuolus komentarams, dingo ir užsakovo žingeidumas.

Purvo bus dar daug

Ilgą laiką buvusi R.Pakso opozicijoje, R.Grinevičiūtė staiga pakeitė barikadą. Kas ją paskatino taip pasielgti, turbūt žino tik ji pati. Galbūt tai net sąžinės reikalas. Tačiau, jai viešai šnekant apie žurnalistinį bešališkumą, gali suimti juokas. Juk šiandien plika akimi matyti, kas nuolat kybo ant jos plunksnos smaigalio. Pirmiausia - A.Zuokas, A.Paulauskas, M.Laurinkus - didžiausi R.Pakso oponentai. Jie, matyt, bus taršomi ir toliau. Ypač patekus pas darbdavius, kurių asmeninė pozicija tokia pat išskirtinai aiški. Purvas liesis laisvai. Net ir retorika čia naudojama ta pati. Ar ne V.Tomkus vakar R.Valatką komentare vadino pusgalviu? Viešai apkalbinėti ar plūsti kolegas šioje žodžių nebeieškančių žmonių subkultūroje tampa įprastu dalyku.

Kas gi spekuliavo?

Dviprasmiška situacija tęsėsi iki sausio 29-osios, kai jau buvo peržengtos bet kokios ribos. Siekdama papriekaištauti A.Paulauskui dėl kažkokio mistinio jo veiklos konteksto pasmerkiant žmogžudystės užsakovą B.Dekanidzę, imta spekuliuoti ir Vito Lingio pavarde. Galima buvo net suprasti, kad A.Paulauskas, siekdamas nuosprendžio “Vilniaus brigados“ bosui, galėjo pasielgti kažkaip netinkamai.

Dienraštis tikrai neatstovauja jokiems A.Paulausko nei, kaip R.Grinevičiūtė įtaria, su juo susijusių asmenų interesams, tačiau žuvusiojo pavardės vartojimas abejotinų tikslų siekiančiose retorinėse manipuliacijose redakcijoje sukėlė šoką. Todėl kai kurie sakiniai buvo išbraukti. Buvo pakeistas ir pavadinimas - „Spekuliantas“, nes iki šiol neaišku, ką šiuo žodžiu vadino žurnalistė - A.Paulauską ar V.Lingį? O gal buvusį „Respublikos“ apžvalgininką Ferdinandą Kauzoną?

Principų turguje

„Klaipėda“ priversta pacituoti tai, kas buvo rašoma sausio 29-ąją atsiųstame R.Grinevičiūtės komentare, bet nepateko į laikraštį: „A.Paulausko žodinio įvaizdžio patarėjas F.Kauzonas kažkada yra prisilietęs prie padorios V.Lingio žurnalistikos. Taip ir norėtųsi paklausti buvusio kolegos: “Už kiek šiandien parduodami principai, Ferdinandai?” Negi jie verti tik už 4000 Lt algos ir artėjančios valdininko pensijos?“

Kalba šįsyk netaisyta. Nors žurnalistės rašinius vaduoti nuo gramatinių, skyrybos ir žodžių vartojimo klaidų tekdavo nuolat. Pavyzdžiui, „Gal A.Paulauskas neprimena tos savo kovos su H.Daktaru dėl blogo konteksto?“ Kas pasakys, ką tai reiškia? Ir ar galima kalbos klaidų taisymą vadinti falsifikacija, o ištaisyto teksto nebepažinti? Gal ir galima, jei nesirenki žodžių bei nuolat mąstai apie tariamą žvaigždės ego.

Tos pačios sausio 29-osios vakarą „Klaipėdos“ redakcija nusprendė nutraukti sutartį su R.Grinevičiūte.

Į savus vandenis

Ir apie pinigus. Prieš keletą mėnesių R.Grinevičiūtė pareiškė, jog ji nebenorinti kasdien rašyti, nes tai ją vargina. Iš tiesų kasdien pateikti padorų komentarą yra nelengva. Vis dėlto ji leido suprasti, kad rašytų, jei būtų padidintas sutartyje numatytas jos honoraras. Apie tai, kad „Klaipėda“ turėtų mokėti daugiau, buvo leidžiama suprasti ir anksčiau. Redakcija ryžosi mokėti, nors tai buvo nelengvas apsisprendimas. Tačiau net ir gaudama didelius pinigus žurnalistė nekreipė dėmesio į darbdavio pastabas.

Vakar viešai buvo pareikšta, kad R.Grinevičiūtė savo neva komentarus - o tiksliau poziciją - dėstys už dyką laikraščius dalijančiai redakcijai.

Šiame sprendime galima įžvelgti ir dar vieną tendenciją. Tai, kas netinka gerą toną pripažįstančiai „Klaipėdai“, anksčiau ar vėliau atsiduria „Vakarų eksprese“.