Kur leidžiate vasaros atostogas?
Savaitės apklausa:
0
Klausymosi mastas niekam nežinomas
2011-05-27
Stasys Gudavičius
Valdžia dorai nemoka susiskaičiuoti, kiek per metus Lietuvoje klausomasi nusikaltimais įtariamų asmenų telefoninių pokalbių.
Pasirašė naujas pataisas
Vakar pranešta, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Operatyvinės veiklos įstatymo pataisas, kurios, be kita ko, numato kitokią nusikaltimais įtariamų asmenų persekiojimo tvarką.
Valstybės vadovė pasirašė gegužės 12 d. Seimo priimtas Operatyvinės veiklos įstatymo pataisas. Jomis, pasak prezidentūros, apibrėžiama "aiškesnė ir skaidresnė nusikaltimais įtariamų asmenų persekiojimo tvarka, numatomi papildomi žmogaus teisių saugikliai".
Prieš pasirašydama pataisas D.Grybauskaitė susitiko su žmogaus teisių specialistais ir teisininkais. Pastarosiomis dienomis reikšta nemažai abejonių, ar nebus atvertos galimybės nekontroliuojamai persekioti žmones.
Kaip rašoma prezidentūros pranešime, per šį susitikimą valstybės vadovė įsitikino, kad "įstatymas nenumato jokių galimybių klausytis įtariamųjų pokalbių be teismo leidimo". Esą bus atvirkščiai – pataisomis "įtvirtinama griežtesnė ir skaidresnė telefoninių pokalbių klausymosi sankcionavimo tvarka, nes nuo šiol leidimus klausytis telefoninių pokalbių ir sekti finansines operacijas sankcionuos ne prokuratūros ir teismų vadovai, o specialiai įgalioti pareigūnai, leidimas bus siejamas ne su telefono numeriu, o su persekiojamu asmeniu, ir svarbiausia – apribojama maksimali operatyvinės informacijos rinkimo trukmė – leidimas klausytis telefoninių pokalbių galios 12 mėnesių ir negalės būti pratęsiamas".
D.Grybauskaitės nuomone, griežtesnė operatyvinio persekiojimo tvarka užtikrins galimybes greičiau surinkti įrodymus ir neleis vilkinti ikiteisminio tyrimo.
Pasibaisėjo statistika
Žmogaus teisių specialistai pasibaisėjo šiomis dienomis paaiškėjusia statistika, kiek per metus Lietuvoje gali būti klausomasi asmenų pokalbių telefonu. Valdžios atstovai tikina, kad skaičiuojama neteisingai ir pasiklausomųjų yra dešimtis kartų mažiau. Kita vertus, pripažįstama, jog nėra bendros metodikos, kaip derėtų skaičiuoti klausymosi apimtį, todėl neskelbiama ir bent kiek tikslesnė statistika apie asmenis, kurių pokalbių klausomasi.
Europos Komisijos paskelbtais duomenimis, 2008 m. Lietuvos teisėsauga net 85 315 kartų kreipėsi į komunikacijos operatorius dėl duomenų pateikimo.
Žmogaus teisių gynėjai ir teisininkai tvirtina, kad tiek žmonių Lietuvoje tais metais galėjo būti sekami. Tai esą kelis kartus daugiau nei kur kas didesnėje Vokietijoje ar kokioje nors kitoje Vakarų Europos valstybėje.
Netinkamai įvertina duomenis
Atsiliepdamas į šiuos nuogąstavimus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas pabandė paaiškinti, kad netinkamai įvertinami duomenys apie klausymosi mastą. Mat iki šiol galiojo įstatymo nuostata, pagal kurią specialiosios tarnybos turėjo teismo prašyti leidimo klausytis įtariamųjų pokalbių telefonu kiekvieną kartą, kai šis keisdavo savo numerį, nes leidimas klausytis buvo siejamas su telefono numeriu, o ne su persekiojamu asmeniu.
Naujai priimtas įstatymas šią skaičiavimo problemą, pasak A.Anušausko, išspręs, nes dabar leidimas klausytis pokalbių bus išduodamas dėl konkretaus persekiojamo asmens.
Tvirtinama, kad Lietuvoje per metus klausomasi vos kelių tūkstančių įtariamųjų pokalbių telefonu arba kontroliuojamas jų susirašinėjimas elektroninėje erdvėje. Bet tikslūs skaičiai kol kas nepaskelbti.
Nuolat keičia korteles
Atsakingų institucijų atstovai taip pat aiškina, kad statistika dubliuojama dėl netinkamos skaičiavimo metodikos.
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Ernestas Vainas tvirtino, kad kai kurie įtariamieji kontrabanda per mėnesį gali pakeisti net keliasdešimt mobiliojo telefono kortelių: "Rimtas nusikalstamas veikas darantys asmenys, kontrabanda, organizuotos grupės, kiekvienas narys, konspiruodamasis per mėnesį gali keisti nuo keliasdešimt kortelių. Kiekvienas toks paklausimas gali būti traktuojama kaip atskiras vienetas."
Valstybinės asmens duomenų apsaugos inspekcijos vadovas Algirdas Kunčinas nustebo, kad Europos Komisija skelbia "neaišku iš kur paimtus" duomenis, nes ši inspekcija apie 2008 m. išvis jokios statistikos europietiškoms institucijoms nebuvo pateikusi.
Komisijai yra parašytas prašymas pasiaiškinti, kuo vadovaujantis skelbiama statistika apie klausymąsi Lietuvoje. Atsakymas dar negautas.
Pasak A.Kunčino, Lietuvos duomenis lyginti su kitų valstybių yra išvis nekorektiška, nes dalis ES šalių tokios informacijos nepateikė. Be to, net Lietuvoje nėra bendros skaičiavimo metodikos.
"Lietuva pateikė informaciją, kiek buvo paklausimų, tačiau visiškai neanalizuota, apie kiek žmonių buvo gauta paklausimų, ir skirtingos valstybės skirtingai traktuoja tuos paklausimus, vieni – kiek žmonių, piliečių buvo domėtasi, o kiti pateikia, kiek buvo paklausimų. Kitas dalykas, kad Lietuvoj labai plačiai paplitusios išankstinio mokėjimo kortelės. Tokiu atveju, jei įtariamojo kortelė yra išankstinio mokėjimo, tai specialiosios tarnybos turi kreiptis bent į keturis operatorius, kad galėtų tiksliai nustatyti, vadinasi, skaičius keturis kartus padidėja", – Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdyje šią savaitę sakė A.Kunčinas.
Įpareigojo išsiaiškinti
Tačiau kiek žmonių yra klausomasi, Lietuvos valdžios institucijos nesako. "Norime žinoti tikslų skaičių. Jeigu mes šnekame, kad 85 tūkst. yra fikcinis skaičius, tai mes norime žinoti, jei ne 85 tūkst., tai kiek tuomet", – žurnalistams sakė Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko pavaduotojas Valerijus Simulikas.
Atsakingos institucijos, anot jo, bus įpareigotos atsiųsti išsamius atsakymus į klausimus apie klausymosi mastą.
Be to, parlamentarų numatoma dar viena Operatyvinės veiklos įstatymo pataisa, kuri įpareigotų pareigūnus raštiškai informuoti tuos žmones, kurie buvo sekami.
Premjeras Andrius Kubilius sukritikavo šalies žinybas, kad šios esą nežino, kiek asmenų yra sekama iš tikro, ar negali susitarti dėl skaičiavimo metodikos. "Turime susitvarkyti, žinoti, kokia situacija, ir jeigu situacija viršija ES vidurkius, normas, kalbu apie klausymosi situaciją, žinodami tikslią statistiką iš tikrųjų turime imtis priemonių ir prisiminti, kad prieš 20 metų siekėme laisvės ir žmogaus teisių, konstitucinės demokratijos ne tam, kad po 20 metų staiga pamatytume, kad gyvename policinėje valstybėje", – sakė premjeras.
