Kandidatui į Kariuomenės vadus V.Tutkui teko aiškintis, kodėl jis mokėsi sovietų karo akademijoje ir kariavo Afganistane 

Naujuoju Kariuomenės vadu nesunkiai turėtų būti patvirtintas dabartinis Lauko (sausumos) pajėgų vadas brigados generolas Valdas Tutkus.

Tačiau kai kurie Seimo nariai abejoja dėl jo praeities ir laikinojo Prezidento Artūro Paulausko skubėjimo paskirti naują Kariuomenės vadą, nelaukiant, kol bus išrinktas naujas valstybės vadovas.  

Parlamentarų susidomėjimo nesukėlė  

Seimas vakar pradėjo svarstyti A.Paulausko teikimą skirti naująjį Kariuomenės vadą vietoje kadenciją šiame poste baigiančio generolo majoro Jono Kronkaičio. Parlamentarams pateikti dviejų nutarimų projektai - dėl pritarimo atleisti J.Kronkaitį ir į jo vietą paskirti V.Tutkų. Kitą savaitę turėtų būti balsuojama dėl šių nutarimų priėmimo.

J.Kronkaičio penkerių metų kadencija Kariuomenės vado pareigose baigiasi liepos 1 dieną. Manoma, kad iki to laiko Seimas priims abu nutarimus, o laikinasis Prezidentas A.Paulauskas pasirašys atitinkamus dekretus.

Naujojo Kariuomenės vado paskyrimo svarstymas nesukėlė didesnio parlamentarų susidomėjimo. Jų plenarinių posėdžių salėje buvo ne daugiau kaip trys dešimtys.

Kai kurie Seimo nariai stebėjosi, kodėl iki pirmalaikių Prezidento rinkimų likus vos kelioms dienoms imamasi skubiai spręsti naujojo Kariuomenės vado paskyrimo klausimą. “Ar nevertėtų to klausimo palikti spręsti naujam Prezidentui? Taip būtų padoriau politiškai”, - sakė liberalcentristas Algirdas Gricius.

Į tai laikinojo Prezidento patarėjas Arūnas Balčiūnas atsakė, kad klausimą būtina spręsti jau dabar, nes J.Kronkaičio kadencija baigiasi dar neprasidėjus naujojo Prezidento kadencijai. “Be to, prieš apsispręsdamas dėl naujos kandidatūros A.Paulauskas konsultavosi ir su J.Kronkaičiu, ir su krašto apsaugos ministru Linu Linkevičiumi, ir su atitinkamų Seimo komitetų vadovais, ir su frakcijų atstovais. Atrodo, pasiektas gana platus sutarimas šiuo klausimu”, - teigė patarėjas.

V.Tutkus atsisakė komentuoti galimybę, kad naujojo Kariuomenės vado paskyrimo klausimą spręstų jau naujasis Prezidentas: “Tai politikų apsisprendimo reikalas”.  

Iš anksto susitarė su V.Landsbergiu  

Kandidatui į Kariuomenės vadus teko atsakinėti ir į nelabai malonius parlamentarų klausimus.

“Kodėl 1990-1991 metais, kai Lietuva jau buvo atkūrusi nepriklausomybę, mokėtės Michailo Frunzės karinėje akademijoje Rusijoje? Ar nekilo mintis sugrįžti į Lietuvą ir padėti čia kurti krašto apsaugos sistemą?” - teiravosi liberalcentristas Jonas Čekuolis. Į tai V.Tutkus atsakė, kad 1989 metais, kai buvo atvykęs į Lietuvą, susitiko su tuometiniu Sąjūdžio vadovu Vytautu Landsbergiu ir aptarė šį klausimą. “Sutarėme, kad reikėtų baigti karo mokyklą, nes tai būtų naudinga profesionalumo prasme”, - teigė jis.

Pasiteiravus, ar neteko toje mokykloje mokytis ir sovietinės karinės ideologijos dalykų, kandidatas į Kariuomenės vadus pripažino, kad studijavo ir marksizma-leninizmą, tačiau tam skyrė itin mažai laiko ir dėmesio. “Tai atimdavo ne daugiau kaip 5 procentus laiko. Juk M.Frunzės akademija yra iš esmės ne politinė institucija, o profesionali vadų mokykla, laikoma viena profesionaliausių pasaulyje”, - sakė V.Tutkus ir pridūrė, kad jau nepriklausomos Lietuvos laikais jis tobulinosi NATO gynybos koledže Romoje.  

Spragos biografijoje  

V.Tutkus pareiškė smerkiąs prieš du dešimtmečius Afganistane vykusią sovietų invaziją, per kurią jam teko dalyvauti mūšiuose su afganų kovotojais. “Neabejotinai aš smerkiu Afganistano karą, kadangi tas karas tikrai nebuvo teisingas. Bet tuomet buvau karininkas ir turėjau vykti ten, kur man būdavo įsakoma. Tačiau niekuomet nedalyvavau baudžiamosiose akcijose, nors dalyvavau kautynėse bei patyriau sužeidimų”, - sakė jis.

Už tarnybą V.Tutkus buvo apdovanotas “Raudonosios žvaigždės” ordinu ir keletu sovietinių medalių, taip pat, kaip ir dauguma tuometinių sovietų karininkų, buvo Komunistų partijos narys, bet tai nenurodoma Seimui pateiktoje kandidato į Kariuomenės vadus oficialioje biografijoje. Šiuos faktus V.Tutkus pripažino spaudžiamas kai kurių parlamentarų.

Atsakydamas į Seimo narių klausimus V.Tutkus pareiškė nepritariąs siūlymams sutrumpinti privalomosios karo tarnybos laiką. “Manau, kad šiuo metu esanti 12 mėnesių tarnybos trukmė yra optimali”, - teigė jis. Tačiau kandidatas į Kariuomenės vadus neatmetė galimybės, kad ilgainiui ir Lietuvoje galima bus pereiti prie profesionalios kariuomenės, atsisakant šauktinių: “Šis klausimas yra politikų rankose. Jeigu Seimas priimtų tokį sprendimą, per kelerius metus tai galima būtų įgyvendinti”.

V.Tutkus taip pat pripažino, kad Lietuvos kariuomenė po truputį mažinama ir efektyvinama.

Nepaisant kai kurių abejonių, Seime manoma, kad 44 metų V.Tutkus nesunkiai bus patvirtintas naujuoju Kariuomenės vadu, nes jam paramą reiškia valdančioji dauguma bei nemaža dalis opozicijai priklausančių parlamentarų.