Kai sutrinka atmintis


2005-11-26
Arūnas IVAŠKEVIČIUS
Kai sutrinka atmintis

Buvęs Kauno miesto mokesčių inspekcijos vadovas prieštarauja savo įpėdinio liudijimui

Vis stipresnis darosi parlamento komisijos, tiriančios žlugusio koncerno EBSW veiklą, įsitikinimas, kad jo struktūrų nekontroliavo nė viena valstybės institucija. Pasak laikinosios komisijos pirmininko Algio Rimo, visos institucijos, kurios turėjo tikrinti EBSW įmones ir “Kauno holdingo kompaniją” (KHK), “buvo nusišalinusios nuo to reikalo”.

Niekas netikrino

“Iš apklausų ir patikrinę kai kuriuos faktus pamatėme, kad 1993-1994 metais KHK nebuvo tikrinama. Ir savaime aišku, kad jokių sankcijų jai nebuvo pritaikyta”, - po vakar vykusio laikinosios komisijos posėdžio pareiškė jos vadovas socialdemokratas A.Rimas.

Pasak komisijos pirmininko, dabar jau aišku, kad Lietuvos bankas leido vėliau skandalingai žlugusiai investicinei bendrovei veikti be licenzijos ir net nebandė tikrinti KHK, rinkusios indėlius iš gyventojų ir mokėjusios už juos palūkanas, veiklos.

Anksčiau apklausti buvę Lietuvos banko vadovai Romualdas Visokavičius ir Kazys Ratkevičius komisijai yra pareiškę, kad įstatymai neįpareigojo centrinio šalies banko kontroliuoti tokio tipo bendrovių, todėl jie nesijaučia esą nė kiek atsakingi dėl tūkstančių apgautų indėlininkų.

KHK veiklos netikrino ir Vidaus reikalų ministerijai priklausęs Revizijų departamentas. Be to, jis vienu metu net buvo panaikintas. EBSW klestėjimo laikotarpiu buvo išformuoti ir ekonominius nusikaltimus tyrę policijos padaliniai.

Parlamento komisija, išklausiusi dviejų buvusių Kauno miesto mokesčių inspekcijos vadovų, susidarė nuomonę, kad ir ši institucija 1993-1994 metais nesiėmė jokių priemonių prieš kasdien vis plačiau besikerojusią EBSW ir KHK veiklą.

Atleistas dėl politinių sumetimų

Vakar komisijos posėdyje buvo apklaustas Arnoldas Linkevičius, Kauno miesto mokesčių inspekcijai vadovavęs nuo 1990 iki 1994 metų. Buvusio krašto apsaugos ministro Lino Linkevičiaus brolis, priešingai nei ankstesniame posėdyje apklaustas jo įpėdinis Justinas Rimas, tvirtino daug ko neprisimenąs.

A.Linkevičius nesutiko su J.Rimo išsakyta nuomone, kad jis iš miesto mokesčių inspekcijos vadovo posto buvo atleistas dėl to, jog jo vadovaujama institucija dirbo itin neefektyviai. J.Rimas trečiadienį komisijai buvo pareiškęs, kad tuomet, kai jis atėjo dirbti į šias pareigas, Kaune buvo surenkama bene mažiausiai mokesčių į šalies biudžetą lyginant su kitais miestais pagal gyventojų skaičių.

“Žinote, aš nepasiruošęs apie tai kalbėti, nežinau skaičių. Negaliu ginčytis - nei neigti, nei teigti”, - pareiškė A.Linkevičius, tačiau tuojau pat sakė, kad iš darbo turėjo trauktis “dėl politinės konjunktūros”.

A.Linkevičius sakė niekada nepriklausęs jokiai partijai, o 1993-1994 metais prasidėjo procesai, kuomet valdančiosios jėgos į visus postus stengėsi pasodinti saviškius. Tuomet, pasak liudytojo, jis ir neįtiko.

A.Linkevičius bandė paneigti ir anksčiau J.Rimo pasakytus žodžius, jog iki 1995 metų mokesčių inspektoriai netikrino EBSW įmonių. Pasak jo, šios įmonės “turėjo būti tikrinamos planine tvarka”. Deja, jis neprisiminė, ar tokių patikrinimų metu buvo rasta kokių nors konkrečių pažeidimų.

Komisijos nariai netiki

“Pažeidimų tikriausiai buvo. Visada tokių tikrinimų metu randama pažeidimų, tačiau kokie jie buvo, neatsimenu”, - skundėsi atmintimi A.Linkevičius. Jis taip pat negalėjo prisiminti, ar buvo EBSW įmonių atžvilgiu pritaikytos kokios nors sankcijos.

“Per daug garsi KHK buvo, kad nebūtų įmanoma prisiminti, ar ji buvo, ar nebuvo tikrinta. Būkime realistai. Neteisinkime šių institucijų neveiklumo”, - į tokį A.Linkevičiaus pasiteisinimą sureagavo komisijos pirmininkas A.Rimas.

Apklausiamasis pasipiktino tokia pozicija ir tuo, kaip komisijos nariai interpretuoja jo liudijimą: “Aš labai daug ko neatsimenu. Jūs iš manęs atsakymo sulaukiate vieno, o išvadą darote kitą”.

A.Linkevičius taip pat tvirtai pareiškė, kad asmeniškai nepažinojo nė vieno EBSW steigėjo ar darbuotojo. Pasak liudytojo, tuo laikotarpiu jis sąmoningai vengdavo dalyvauti visokiausiuose Kaune rengiamuose priėmimuose ir pobūviuose, kuriuose jam būtų tekę susidurti su tokiais žmonėmis. Tačiau ir šį pareiškimą kai kurie parlamentinės komisijos nariai įvertino skeptiškai.

“Aš abejoju, kad jis, gyvendamas Kaune, galėjo nepažinoti žmonių iš EBSW. Netikiu, kad tuo metu, kai tos bendrovės taip plačiai reklamavosi ir buvo žinomos, jis nepažinojo nei EBSW steigėjų, nei kitų dirbančiųjų. Galėjo ne visus pažinoti, bet kad nepažinojo net tų pagrindinių, toks pareiškimas kelia abejonių”, - po komisijos posėdžio sakė A.Rimas.

Prašys dokumentų iš archyvų

Komisijos pirmininkas akcentavo, kad tarp dviejų buvusių Kauno miesto mokesčių inspekcijos viršininkų liudijimų galima pastebėti labai daug nesutapimų. Tad komisija ketina kreiptis į Finansų ministeriją ir kitas institucijas, prašydama iš archyvų pateikti išsaugotą medžiagą apie koncerno EBSW įmonių patikrinimus, jeigu tokie buvo vykdomi.

“Štai tuomet ir pamatysime tikrąją padėtį - buvo tokių patikrinimų ar ne, buvo imtasi kokių nors priemonių prieš EBSW ar nebuvo. Taip pat pamatysime, kas yra teisus”, - žurnalistams sakė komisijos pirmininko pavaduotojas Kazimieras Starkevičius.

Vakar komisija taip pat apklausė buvusį teisingumo ministrą ir Seimo narį Vytautą Pakalniškį bei dabartinį parlamentarą Kęstutį Glavecką, kurie praėjusio dešimtmečio pradžioje vadovavo Centrinei privatizavimo komisijai. Komisijai liudijo ir dabartinis Vyriausybės kancleris Antanas Zenonas Kaminskas. Nors komisijos pokalbiai su šiais asmenimis labiau priminė retrospektyvinius teorinius pamąstymus apie privatizavimo eigą Lietuvoje, tačiau, pasak komisijos narių, ir tai “buvo naudinga”, kadangi “padėjo susidaryti geresnį anuometinių įvykių vaizdą”.

Šie liudytojai, pasak A.Rimo, pabrėžė tuomet galiojusių įstatymų netobulumą ir spragas bei tai, jog buvo prastai kontroliuojama, kaip tų įstatymų laikomasi.