Žvilgsnis

Jau keletas mėnesių virš Valstybės saugumo departamento kybantis juodas debesis vakar galėjo būti nupūstas į šoną arba prapliupti besitęsiančio skandalo žaibais. Tačiau kol kas neįvyko nei viena, nei kita. Vakar Seimas po svarstymo pritarė Valstybės saugumo departamento veiklos parlamentinio tyrimo išvadoms.

Už VSD vadovybei nepalankių išvadų patvirtinimą po svarstymo balsavo tik šiek tiek mažiau parlamentarų negu pristatant šį dokumentą. Ir toks sprendimas priimtas po viešų karštų ginčų, po to, kai parlamentarams buvo sudaryta galimybė susipažinti su slapta tyrimo medžiaga, apklaustų liudytojų parodymais.

Žinoma, šiuo metu niekas negalėtų garantuoti, kad taip atsitiks ir po savaitės, kai bus galutinai tvirtinamos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto tyrimo išvados ir vėl bus balsuojama. Tačiau bent jau kol kas iš tiesų galima sakyti, kad Seimas šiam dokumentui uždegė žalią šviesą.

Už pritarimą išvadų projektui vakar po svarstymo gana draugiškai balsavo opozicinės Darbo partijos, Liberalų sąjūdžio, Tėvynės sąjungos frakcijos, mišri Seimo narių grupė, dauguma opozicinių liberaldemokratų ir valdžios koalicijai priklausančios Pilietinės demokratijos frakcijos narių. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas departamento veikloje rado trūkumų, ir, juos įvertinęs, mano, kad VSD generalinis direktorius Arvydas Pocius nėra pajėgus tinkamai organizuoti VSD darbą ir jam vadovauti. Išvadų kritikai teigė, kad jos nėra aiškiai motyvuotos, daugeliu atveju grindžiamos tik prielaidomis ar parlamentarų nuomone bei prieštaringos.

Dauguma valdančiųjų socialdemokratų ir valstiečių liaudininkų bei opozicinių socialliberalų balsuodami susilaikė, o valdžios koalicijos nariai liberalcentristai netgi vieningai balsavo prieš išvadų projektą.

Vadinasi, nuostatos, kurios Seime tvyrojo prieš savaitę, beveik nepasikeitė. Ir kaip galėjo pasikeisti, jei net susipažinę su slapta tyrimo medžiaga parlamentarai gana skirtingai vertino tai, ką sužinojo. Vieni teigė pasibaisėję tuo, ką pamatė vartydami slaptuosius dokumentus, kiti tikino juose iš esmės nieko įdomaus neradę. Matyt, objektyvumo pritrūko ir vienai, ir kitai pusei, todėl abi jos ir liko su tomis pačiomis nuostatomis, kurias deklaravo anksčiau.

Kad ir kaip ten būtų, Valstybės saugumo departamentas atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje. Jei po savaitės Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto tyrimo išvados bus patvirtintos, Lietuvos saugumas bus diskredituotas ne tik mūsų šalyje, bet ir užsienyje. Kaip kitaip galima būtų galvoti, kai netgi kone ranka rankon su valdančiąja koalicija dirbančių konservatorių lyderis jau kone varpais muša, kad ne Valstybės saugumo departamentas dabar saugo valstybę, o valstybę reikia saugoti nuo VSD.

Ne ką geriau viskas atrodytų, jei Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimo išvados būtų atmestos. Galima bus kiek nori tikinti, kad išvados buvo pateiktos nekvalifikuotai, kad tyrėjai taip ir neišgirdo kitų liudytojų, o vadovavosi tik tų parodymais, kurie jiems tiko pagal scenarijų. Tik ar tikrai po visų šių skandalų tuo dauguma žmonių patikės? Likusi nežinomybė, įvairiausių įtarimų kamuolys neabejotinai vyniosis toliau, todėl tikėtis, kad, įgrūdus atmestas išvadas į seifus, situacija ir Valstybės saugumo departamento reputacija pagerės, švelniai tariant, sunkoka.

Aklavietė? Kažkokia išeitis vis dėlto turėtų būti. Tačiau juo ilgiau tęsis nežinomybė, juo labiau šis skandalas apaugs įvairiais gandais, prielaidomis ir įtarinėjimais. Iš dalies galima suprasti Seimo Pirmininką Viktorą Muntianą, vakar atsisakiusį skubos tvarka siūlyti Seimui apsispręsti dėl išvadų, nes maždaug pusė Seimo iki šiol taip ir nesugebėjo susipažinti su slapta tyrimo medžiaga. Iš tiesų nemoralu būtų vienaip ar kitaip balsuoti visko iki galo nežinant. Tokią pamoką jau turėjome, pirmieji Europos Sąjungoje Seime vieningai nubalsavę už ES Konstituciją, kurios dauguma parlamentarų net akyse nebuvo matę, juo labiau skaitę.