Seimas vakar sutiko svarstyti naują Operatyvinės veiklos įstatymo redakciją, kurią pateikė Prezidentas Valdas Adamkus.

Šio įstatymo pataisas bei su jomis susijusių Baudžiamojo proceso kodekso, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo bei Prokuratūros įstatymo pakeitimo ir papildymo projektus parengė Prezidento sudaryta darbo grupė, vadovaujama jo patarėjos konstitucinės teisės specialistės Tomos Birmontienės.

Galima sakyti, kad Operatyvinės veiklos įstatymas turbūt yra vienintelis, dėl kurio laužoma tiek iečių. Vieni - daugiausia politikai - teigia, kad per maža buvo operatyvininkų veiklos kontrolės ir galimi žmogaus teisių pažeidimai jį taikant. Kiti - daugiausia teisininkai - mano, kad visai nereikėjo rengti naujos įstatymo redakcijos, kad įstatymas buvo geras ir jo pakako, kad teisėsaugininkai gerai atliktų savo pareigas.

Naujų įstatymo pataisų rengėjai sako, kad priėmus naują šio įstatymo redakciją bus daugiau operatyvinės veiklos kontrolės. Jame labiau įtvirtintos ir žmogaus teisės ir laisvės.

Taigi jeigu šis įstatymas bus svarstomas ir priimtas, galima sakyti, kad operatyvinę veiklą kontroliuos, kas tik galės ir labai norės. Suprantama, kontrolė visur turi būti. Tačiau ji ir buvo. Juk specialiųjų tarnybų, taikančių Operatyvinės veiklos įstatymą, veiklą kontroliavo ir prokuratūra, ir tam tikra prasme teismas. Juk svarbesnes operatyvines priemones sankcionuodavo tik teisėjas. Vargu ar nesant pagrindo jis duotų leidimą vienam ar kitam veiksmui. Paprastai ir operatyvininkai teisme turi pagrįsti tokio veiksmo būtinumą. Svarbiausia, kad tokiame operatyvininkų pateiktos medžiagos nagrinėjime nėra labai suinteresuotų žmonių. Ne taip, kaip eilinėje byloje, kur visada atsiras norinčiųjų bet kokia kaina palenkti teisėją į savo pusę. Čia dviejų pusių nėra. Yra tik valstybinių institucijų tarnautojai - operatyvininkai ir teisėjai. Taigi dėl tokių sankcijų objektyvumo vargu ar reikėtų abejoti. Žodžiu, saviveiklos negali būti, o jeigu būtų, ją kaipmat sustabdytų teismas.

Tiesa, kontroliuoja ir prokuratūra. Dabar dar bus ir parlamentinė kontrolė. Pagal siūlomą projektą gali būti įsteigta speciali institucija, kuriai priklausytų operatyvinę veiklą vykdančių subjektų vadovai ir generalinis prokuroras. O Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisija kasmet pateiktų ataskaitą apie savo darbą, įstatymo vykdymą ir kylančias problemas. Žodžiu, operatyvininkų darbą kontroliuos net kelios institucijos. Tad ką po to dar veikti teismams? Juk lig šiol sakėme, kad visas ikiteisminių tyrėjų klaidas ištaiso teismai. Kam tiek kontrolės iki teismo? Vien tik dėl žmogaus teisių? Betgi kuo daugiau kontroliuojančių institucijų, tuo didesnė tikimybė, kad operatyviniai dalykai, na kad ir telefono pokalbių išklotinės, pateks į viešumą. Jau dabar, kai ta informacija disponuoja mažiau žmonių, ji vis tiek sėkmingai pasiekia žurnalistus. Tai kas bus tada, kai į tyrimą įsijungs papildomai tiek žmonių. O ypač politikų. Juk šios kadencijos Seimas akivaizdžiai parodė, kad politikais vargu ar gali šitaip labai pasitikėti. Gyvenimas įrodė, kad net ir Prezidento institucija negali pasitikėti. Taigi jeigu jau turime teisėsaugos institucijas, tai ir pasitikėkime jų darbu. O klaidų daro visi. Juk iš šių skandalų pamokų turėjo visi. Ir teisėsaugininkai.

Be to, naujausios gyventojų apklausos rodo, kad dauguma apklaustųjų mano, jog vis dėlto specialiosios tarnybos pastaruoju metu buvo panaudotos politiniais tikslais. Šiame kontekste labai įdomiai atrodo Operatyvinės veiklos įstatyme įrašyta parlamentinės kontrolės nuostata. O kas į šį įstatymą įrašys nuostatas, kad būtų užkirstas kelias politikų nederamam kišimuisi į operatyvinę specialiųjų tarnybų veiklą?

Paradoksas: teisėsaugininkai, kurie tiesiogiai dirba pagal Operatyvinės veiklos įstatymą, sako, jog įstatymas gana geras, ir jiems leidžia gerai atlikti savo darbą, tačiau nauja šio įstatymo redakcija vis tiek rengiama. Paprastai būna atvirkščiai: dažniausiai teisėsaugininkai savo prastoką darbą bando pateisinti blogais įstatymais. Dabar viskas apsivertė aukštyn kojomis. Tačiau dirbs pagal tą įstatymą teisėsaugininkai, o ne parlamentarai. O pastarieji galės kontroliuoti.