Vakar Europoje prasidėjo didžiausi per visą senojo žemyno istoriją rinkimai. Beveik 349 mln. Europos Sąjungos piliečių iki sekmadienio vakaro rinks naująjį Europos Parlamentą. Pirmieji balsavimo maratoną pradėjo olandai ir britai.

Pirmą kartą rinkimuose į Europarlamentą balsuoja ir britų kolonija Gibraltaras, kuris pagaliau išsikovojo šią teisę. Galima neabejoti, jog po šių rinkimų jau 300 metų besitęsiantis konfliktas dėl šios mažytės teritorijos suvereniteto dar labiau pagilės. Ispanija užleido britams Gibraltarą pagal 1713 metų Utrechto sutartį, bet nuo to laiko vis mėgina jį atgauti. Prie pietinių Ispanijos krantų esančiame Gibraltare apie 20 000 rinkėjų gali dalyvauti balsavime ir rinktis tarp tų pačių kandidatų į europarlamentarus kaip ir rinkėjai Pietų Velse, esančiame už beveik 2000 kilometrų.

Airija, Čekija, Italija, Latvija ir Malta balsuos penktadienį ir šeštadienį. Kitose bloko narėse atstovai į Europos Parlamentą penkerių metų kadencijai bus renkami sekmadienį. Per keturias ateinančias dienas 25 išsiplėtusios Europos Sąjungos valstybių piliečiai išrinks 732 atstovus į Strasbūre įsikūrusią asamblėją, kuri su Ministrų Taryba atlieka teisėkūros ir biudžeto valdymo funkcijas.

Nyderlandai ir Didžioji Britanija - pirmosios iš bloko šalių sužinos, kokios politinės partijos kels pergalės šampano taures. Preliminarūs rinkimų Nyderlanduose rezultatai turėtų būti paskelbti ketvirtadienį vėlai vakare, nors Europos Komisija reikalavo, kad tai būtų padaryta tik po to, kai balsavimas įvyks visose ES valstybėse. Pažeidus šį reikalavimą, pagrasinta imtis teisinių veiksmų, tačiau vargu ar jie sustabdys laimėjusiųjų triumfo šokį. Kas turės kantrybės laukti, kol balsus suskaičiuos visos valstybės.

Kaip ir Lietuvoje, daugelio Europos Sąjungos šalių rinkėjams, atrodo, kur kas aktualesni klausimai, visiškai nesusiję su Europos reikalais. Britai, pavyzdžiui, nepatenkinti savo premjeru, kuris, jų nuomone, visiškai be reikalo įvėlė šalį į karą Irake, o olandai negali atleisti savo valdžiai dėl valstybės prastos ekonomikos padėties, didelio nedarbo ir socialinių išlaidų mažinimo.

Apžvalgininkai pastebi, kad nemažai daliai senųjų europiečių šie rinkimai neatrodo labai svarbūs. Kur kas reikšmingesnis įvykis jiems - netrukus Portugalijoje prasidėsiantis Europos futbolo čempionatas. Prognozuojama, kad daugumoje šalių rinkėjų aktyvumas bus nedidelis, nes žmonės pasiryžę eiti į rinkimus, kad pareikštų protestą prieš savo vyriausybių vykdomą politiką, arba apskritai nežada balsuoti. Europiečių nepasitenkinimą didina apmaudas dėl lėto ekonomikos augimo bei didelio nedarbo, taip pat priešiškas nusistatymas dėl ES sostine vadinamo Briuselio, o tokios rinkėjų nuotaikos labai palankios margai kraštutinių dešiniųjų, nacionalistų ir euroskeptikų partijų plejadai.

Vakar rinkėjų aktyvumas ir Nyderlanduose, ir Didžiojoje Britanijoje, kaip ir tikėtasi, buvo labai nedidelis. Manoma, kad tokia tendencija gali būti ir visame bloke. Ar nepasikartos 1999-ieji, kai balsuoti atėjo rekordiškai mažai žmonių - 49,2 procento?

O ko galime laukti Lietuvoje, neseniai su didele euforija įsijungusia į Europos Sąjungos valstybių šeimą? Ar mūsų rinkėjai, kurie į 732 narius turintį Europarlamentą deleguos tik 13 savo atstovų, bus aktyvesni? Balsavimas paštu nuteikė lyg ir optimistiškai. Tačiau, premjero Algirdo Brazausko manymu, šiemetiniuose pirmalaikiuose Prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose dalyvaus mažiau kaip pusė visų rinkėjų, gal šiek tiek daugiau negu 40 proc. Jei iš tiesų taip bus, prognozės nedžiuginančios. Yra apie ką pamąstyti mūsų politikams, pilietinės visuomenės ugdytojams. Tačiau dar mažesnio rinkėjų aktyvumo tikriausiai būtų laukta, jei Prezidento ir Europarlamento rinkimai būtų vykę ne tą pačią dieną. Gal ir tiesa - nėra to blogo, kuris neišeitų į gera.