Per šį savaitgalį Pociūnuose vykusį parašiutininkų sezono atidarymą tragiškai žuvo Marijampolės aeroklubo narys Algis Ivanauskas. Šuoliams vadovavusio Kauno parašiutininkų klubo viršininko Kęstučio Milišausko duomenimis, tai pirma tragedija per trisdešimt jų klubo egzistavimo metų.

A.Ivanauskas žuvo, iššokęs iš trijų kilometrų aukščio. Tai buvo šešiasdešimt devintasis šio trisdešimt septynerių metų parašiutininko šuolis. Pirmąjį atlikęs dar būdamas keturiolikmetis, prie šio savo paauglystės hobio jis sugrįžo prieš dvejus metus.

Kaip “Kauno dienai” teigė šuoliams vadovavęs Kauno parašiutininkų klubo viršininkas Kęstutis Milišauskas, tragedijos vietoje konstatuota, kad neišskleistas nei pagrindinis, nei atsarginis parašiutas, todėl daroma prielaida, kad nelaimės priežastis - ne techninis gedimas, bet žmogiškasis faktorius. Galimos dvi tragedijos priežastys: arba nebuvo sekamas aukštis, arba paskutiniu momentu kažkas atsitiko su parašiutininko sveikata. Laukiama skrodimo išvadų.

Pasak K.Milišausko, nelaime baigėsi penktasis tą šeštadienio popietę sportinio lėktuvo “L-410”, priklausančio Karmėlavoje įsikūrusiai UAB “Apatas”, pakilimas. Jame buvo dvidešimt vienas parašiutininkas. Pirmieji keturi, atlikę tądien pirmąjį savo gyvenime šuolį, iššoko lėktuvui pakilus į aštuonių šimtų metrų aukštį. Pasiekus trijų kilometrų aukštį, atėjo kitų dviejų parašiutininkų, turėjusių kur kas didesnę patirtį, eilė. Vienas iš jų buvo A.Ivanauskas, iššokęs pirmas. Tai buvo antras tądien jo šuolis: prieš tai sėkmingai nusileista iš keturių kilometrų aukščio. Ir šį kartą, iššokus dviem minėtiems parašiutininkams, su likusiais lėktuvas pakilo dar kilometru aukščiau.

K.Milišausko teigimu, tądien buvo labai prastas matomumas: ore tvyrojo rūkas. Būdamas ant žemės ir pamatęs, jog ore išsiskleidė tik vienas iš dviejų parašiutų, šuolių vadovas ne iš karto suprato, kad pakvipo nelaime. Dar kurį laiką danguje ieškojus antrojo parašiuto, tik paskutinėmis akimirkomis pastebėtas apie penkiasdešimt-šešiasdešimt metrų per sekundę greičiu krentantis žmogaus kūnas. Jis nukrito už maždaug dviejų šimtų metrų nuo aerodromo - į brūzgynais apžėlusį buvusį karjerą.

Pasak K.Milišauko, dar norėjosi tikėti stebuklu: nelaimėlis nukrito į nuožulnų slėnį, todėl pirmiausiai iškviesta greitoji medicinos pagalba. Po to pulta į nelaimės vietą: kas bėgte, kas įšokę į mašinas. Tragedijos vietoje buvo išmušta apie pusės metro gylio duobė. Dar vienas tądien planuotas lėktuvo pakilimas atšauktas.

Tragedijos aplinkybes tiria Prienų rajono apylinkės prokuratūra ir Parašiutų sporto federacija.

K.Milišausko patikinimu, kaip ir kiti ne pirmiems šuoliams rengęsi parašiutininkai, A.Ivanauskas tądien užpildė privalomąjį sveikatos lapą, kuriame niekuo nesiskundė. Pasijutęs blogai po pirmojo šuolio, jis turėjo teisę antrojo atsisakyti, tačiau ir tada neužsiminė apie kokį nors negalavimą.

Tradiciškai šuoliai su parašiutu buvo mokami. Sėkmingai nusileidęs antrąjį kartą, A.Ivanauskas būtų turėjęs sumokėti už šį šuolį trisdešimt litų. K.Milišausko teigimu, dėl nežinomų priežasčių neišskleistas jo parašiutas, kaip ir kitų šuolininkų, buvo nuosavas.