Į praeinančią moterį vyrai žvelgia nepaisant savo ir jos amžiaus, juolab jų skirtumo. Ką vyriška akis išskiria artėjančiame siluete?  

Kadaise vyrai žvelgdavo į moters akis. Jose reikėjo išskaityti jos nuotaiką ir atsakymą į neužduotus klausimus. Juk kalbinti nepažįstamą praeivę buvo nepadoru, neleistina.

Pamatyti svetimos moters kojas tapo įmanoma ne taip jau seniai, kai į madą atėjo mini. Tuojau paplito įsitikinimas, kad vyrai žiūri tik į kojas. Gal dėl to mažėja moterų, kurios moka koketuoti akimis? Tačiau vis daugiau švelniosios lyties atstovių mūvi kelnes ar džinsus. Kur dabar pirmiausia žiūri vyriškoji visuomenės dalis? Šį klausimą Kauno gatvėse uždavėme keliolikai labai skirtingų vyrų.  

Kojos ir dar kartą kojos  

“Kai buvau šešiolikos, tėvas man pasakė, kad reikia pradėti nuo kojų. Jei jos gražios, galima žvilgsniu kilti aukštyn. Kai pažvelgi į akis, gali paskęsti jų gelmėje ir negražių kojų nebepastebėti. Tad geriau būti budriam ir laiko veltui negaišti”, - tėvo recepto teisingumu įsitikinęs vyriškis žilstančiais plaukais.

“Gal ne visi prisipažins, bet bus melagiai, jei sakys kitaip. Kojos matosi iš tolo ir akys automatiškai krypsta žemyn. Gaila, kad baigiasi vasara. Ypač gerai, kai karšta, panelės pagaliau išnyra iš tų aptemptų džinsų. Man labiau patinka iš trumpučių sijonėlių kyšančios įdegusios ilgos kojos”, - sako keturiasdešimtmetis Kęstutis.  

Domisi ir laikrodžiu bei plaukais  

Arvydas Brazas, radijo stoties laidų vedėjas, paklaustas, kur žvelgia išvydęs besiartinančią moterį, prisipažįsta, kad pirmiausia žiūri į kojas. Jei jos gražios, bateliai elegantiški, atkreipia dėmesį į laikroduką. Jei graži moteris avi gerais bateliais ir žvilgčioja į brangų laikrodį, ji sukelia prabangos įspūdį.

Žiemą moterys atrodo kitaip, nes jų kojos paslėptos. Tada A.Brazas labiausiai dėmesį atkreipia į tas, kurių rūbas ilgas. “Jauna moterų karta dabar išties labai graži”, - atsidusęs šypsosi vyriškis.

Dvidešimt vienerių metų Tadas žiūri į moters veidą. Svarbi visuma, juk iš tolo akių, lūpų neįžvelgsi. “Tematai, ar spalvota”, - paaiškina vaikinas. “Jei matau iš nugaros, savaime aišku, pastebiu kojas. Ir plaukus. Žiemą jie bene labiausiai atkreipia dėmesį”, - sako vaikinas.  

Svarbiausia - figūra  

Trisdešimt dvejų metų inžinierius Antanas Vaišnys sako, kad viskas priklauso nuo situacijos. Kur tą moterį pamatai, ką veiki, kas vyksta aplink. Tačiau dažniausiai jis atkreipia dėmesį į aprangą, kuri moteriai suteikia seksualumo, pabrėžia kūno linijas. “Bet taip būna, kai apžiūrinėji iš nugaros. Kai atsisuka - žavesys išsisklaido, kartais norisi pabėgti”, - sako vyriškis.

Jį erzina nenatūraliai ryškus makiažas. “Anksčiau moterys ryškiai dažydavosi, o dabar siekiama natūralumo. Iššaukianti išvaizda - negražu”, - įsitikinęs Antanas. “Moteris turi pagalvoti, ką nori savo išvaizda pasakyti: ieško poros ar jaučiasi kitaip negalinti vyrų dėmesio atkreipti”, - Antanas pakomentuoja kelių pro šalį einančių moterų išvaizdą, drabužių ir kosmetikos spalvų dermę.

Pirmojo pulko kareiviai Egidijus Sakalauskas, Vaidas Lomsargis ir Evaldas Jurevičius taip pat pirmiausia žiūri į figūrą ir kojas. O kartais - į akis. “Kartais būna, kad žvilgsniai susitinka”, - paaiškina.  

Neišbarstytos vertybės  

Šešiasdešimt vienerių metų Viktoras Augustinas buvo kultūristas. Jis į moteris ir gyvenimą linkęs žvelgti filosofiškai. Mano, kad moteriai svarbiausia nesutikti mąstytojo. “Gerai pagalvojus, išvis kenksminga gyventi”, - paaiškina. Sako, kad moterų kojomis ir figūra dabar domisi mažai, labiau rūpi, pasidažiusi ar ne. “Kartais norisi nuvesti į dušą ir nuplauti, juk metams bėgant nuo dažų atsiranda raukšlės”, - rūpinasi vyriškis.

Romualdas Gediuško, buvęs siuvėjas, tikino labiau kreipiąs dėmesį į bendrą vaizdą. “Kaip tas kojas pamatysi, kai jos visos džinsus nešioja?” - nusivilia. Apskritai išorinis grožis esąs tuščias ir apgaulingas.

“Akys krypsta į moteriškumą liudijančius atributus”, - sako kitas Romualdas. Penkiasdešimt šešerių metų R.Neverdauskas irgi linkęs pamąstyti užduota tema. “Nuo moters gyvenime tiek daug priklauso. Eina vyras gatve, žino esąs ne princas ir užuot ką nors pats daręs, ieško tokios, kuriai būtų reikalingas”, - šaiposi vyriškis.

Supratęs, kad jau įtariame jį esant užkietėjusiu vienišiumi, pasisako esąs trijų vaikų tėvas ir trijų anūkų senelis. Pasidomėjus, ar išorinis praeinančios moters grožis, bėgant metams, rūpi mažiau, mįslingai šypsosi ir perkrato savo atmintį. “Jūreiviai žiūri į žvaigždes, nors žino, kad jie ten niekada nepateks”, - pateikia sunkiai nuginčijamą daugiaprasmį argumentą.