Parduotuvių lentynos lūžta nuo vyno butelių, tačiau eilinis pirkėjas dažnai nemoka išsirinkti tinkamą

Prieš penkerius metus suaugęs Lietuvos gyventojas per dieną išgerdavo vidutiniškai 31 g vyno (Kauno apskrityje buvo išgeriama dar mažiau). Statistika byloja, kad per pastaruosius 12 metų Lietuvoje apie pusantro karto padaugėjo vyną vartojančių vyrų ir moterų. Tai santykinai džiugi naujiena. Tačiau ar mokame pasirinkti vyną ir jį vartoti?

Nėra vienareikšmio atsakymo

Eidami į parduotuvę vyno turėtume žinoti, kokio vyno norime: raudonojo ar baltojo, sauso ar saldaus. Vyno skonis, visų pirma, priklauso nuo vynuogių rūšių, o saldumas ir stiprumas - nuo vynuogių sunokimo. Kuo labiau sunokusios vynuogės, tuo daugiau jose cukraus, kuris, vynui fermentuojantis natūraliu būdu, virsta alkoholiu.

Į ką pirmiausia atkreipiame dėmesį žiūrėdami į lentynas su vyno buteliais? Greičiausiai - į kainas. Tačiau būtų drąsu kalbėti apie kokybę vyno, kurio butelis kainuoja 7-8 litus. Žinoma, yra išimčių. Gerų metų derliaus neblogos kokybės vynų už neaukštą kainą gali pasiūlyti tokios šalys kaip Vengrija, Bulgarija, Moldova, kartais ir Ispanija.

Koks vynas geriausias? Į šį klausimą atsakyti labai sunku, nes vynais reikia domėtis taip, kaip, pavyzdžiui, kava ar drabužiais. Maža to, pasirenkant vyną, lemia ir individualus skonis - vieni geria tik desertinį, kiti - tik sausą. Jei patinka sunkus, “kerpantis” liežuvį vynas, vadinasi, reiktų ieškoti raudonųjų vynų, pagamintų iš Cabernet Sauvignon, Cabernet Franc, Shiraz, Nebbiolo vynuogių. Baltieji lengvi vynai gaminami iš Semillion, Chenin Blanc, Riesling vynuogių. Verta žinoti, kad vėsesnių regionų ir šalių vynai savo aromatais ir skonio savybėmis skiriasi nuo vynų, pagamintų šiltesnio klimato šalyse. Šiltojo klimato šalių (Australijos, Čilės, Portugalijos ar Ispanijos) vynų aromatuose vyrauja egzotiškesnių uogų ir vaisių, gėlių kvapai. Tokiuose vynuose paprastai yra didesnis alkoholio kiekis. Vėsesnės šalys (pavyzdžiui, Prancūzija) siūlo vynus, kuriuose vyrauja miško uogų, žolynų, daržovių ir gėlių kvapai. Šiuose vynuose alkoholio truputį mažiau.

Bręsdami vynai švelnėja, nes mažėja taninų. Todėl daugelis žmonių, kurie nemėgsta jaunų, aštrių vynų, renkasi pabrandintą vyną.

Vynų ir jų skonių įvairovė

Visiems prieinamiausias kaina ir oficialiai žemiausios kategorijos yra “stalo vynas”. Šio vyno pasaulyje pagaminama daugiausiai. Mūsų parduotuvėse jis kainuoja nuo 7 iki 15 litų. “Stalo vynas” - tai masinis produktas. Jo negalima laikyti ilgai - metams bėgant jis prastėja.

Vadinamieji “krašto vynai” yra iš konkrečios vietovės, suteikiančios vynui savitumo. Dėl kokybinių reikalavimų žaliavai jie yra brangesni už “stalo vynus”. Tokį 12 - 34 litus kainuojantį vyną patariama laikyti ne ilgiau kaip dvejus metus.

Aukščiausios kategorijos oficialiai kontroliuojamos kilmės ir kokybės vynai (apellation controlle - pranc. terminas; D.O.C.G. - it. terminas) dažniausiai dėl dirbtinai mažinto vynmedžių derliaus ir kitų priemonių yra pranašesni už “krašto vynus”. Dėl to jie yra brangesni - nuo 15 iki 1000 litų. Tarp jų - savo savybėmis įdomiausieji - pilių ar ūkių vynuogynų nemaišyto derliaus vynai. Anot rinkos analitiko Gintauto Jašinsko, vyno žinovų ir snobų itin vertinami “Chateaux”, “Domaine”, “Tenute” žodžiais etiketėse paženklintieji vynai. Beje, laikymui skirtų vynų butelių kamščiai yra rinktiniai, dvigubai ilgesni už pigių vynų. Nemaišytus atskiro vynuogyno vynus, priklausomai nuo oro sąlygų ir gamybos būdo, galima laikyti ir penkerius, ir dešimt metų.

Sodraus skonio sausojo vyno mėgėjams patiks ąžuolo statinėse brandintieji vynai. Juos atskirsite iš užrašų etiketėje (“Reserva”, “Riserva” ar “Reserve”).

Tai pravartu žinoti

Dauguma mūsų gyvename butuose, kuriuose nėra galimybės įsirengti dažnai gražiai aprašomų rūsių. Vynams laikyti reiktų pritaikyti vėsesnį buto kampą. Butelius patariama guldyti, nes vynas turi drėkinti kamštį, kad šis nesudžiūtų ir nepraleistų į butelį oro.

Baltąjį vyną paduodame į stalą atvėsintą (butelį ant stalo galima laikyti kibirėlyje su ledais ar specialiai šiam tikslui skirtoje “rankovėje”). Raudonasis vynas turi būti pateikiamas kambario temperatūros - tuomet geriausiai išryškėja jo aromatai bei skonio savybės (terminas “kambario temperatūra” atsirado senais laikais, kai įprasta namų patalpų temperatūra buvo 15 - 16 laipsnių).

Sauso raudonojo vyno butelis atidaromas porą valandų prieš vaišes, o baltasis vynas - prasidedant vaišėms. Tačiau tai tik labai apibendrinti patarimai. Prie raudonojo vyno tiks tamsios mėsos (kalakutienos, jautienos, avienos, laukinių žvėrių) patiekalai, o prie baltojo vyno - šviesios mėsos (vištienos, kartais veršienos, baltos žuvies) patiekalai. Jei ant stalo yra išlaikyti ir jaunesni vynai, pirmiausiai geriami jauni. Beje, priartėjo jauno Božole vyno šventė, švenčiama trečiąjį lapkričio ketvirtadienį.

Enciklopedijose rašoma, kad vynuoges pradėta auginti žalvario amžiuje (laikotarpis tarp akmens ir geležies amžių), sukultūrinus europinį vynmedį. Prieš 5-7 tūkst. metų vynuogynų būta Užkaukazėje.

Kauniečiai ir gamina, ir vaišina

Lietuvos ir JAV bendrovės “Italiana international” alkoholinių gėrimų gamybos įmonėje “Italiana” (Kaunas) gaminami putojantys vynai. “Naudojame moldavišką vyno žaliavą, kurioje derinami Chardonnay, Pinnot blance, Risling, Aligote vynuogių rūšių natūralūs vynai.

Jie natūraliai fermentuojasi specialiuose rezervuaruose. Priklausomai nuo to, kiek šiame procese naudojame ne mažiau kaip 5 metus brandinto brendžio ir vynuogių cukraus mišinio, gaminame briutą, sausą, pusiau sausą, ir saldų putojantį vyną. Kuo tolygiau ir ilgiau vyno taurėje “žaidžia” burbuliukai, tuo aukštesnė putojančio vyno kokybė”, - tvirtino įmonės direktorius Egidijus Daukša.

“Italianoje” gaminami aukso medaliais tarptautinėse parodose apdovanoti vermutai “Bianco” ir “Rosso”, kurie panašūs į italų “Martini”, “Cinzano”. Beje, Kaune gaminamas “Italiana bitter” savo skoniu panašus į populiarųjį “Campari”.

Kauniečiai, norėdami paskanauti neblogo vyno, užsuka į “Senamiesčio vyninę”, kur apstu įvairiausių rūšių vyno. Vyninės savininko Rolando Jarušausko pasiteiravome, kokį vyną jis pirktų parduotuvėje?

Pašnekovas tvirtina, kad visuomet gali tikėtis neblogo vyno, sumokėjęs už butelį ne mažiau kaip 20 Lt. “Norėdamas pasimėgauti vynu, perku raudonus sausus vynus Casa Filgueira Tanat (Urugvajus), Villa Antinori Chianti (Italija) ar Hoya de Cadenas (Ispanija). Visi geri sausi vynai yra brangūs. Kaip ir desertiniai. Butelis pastarojo gali kainuoti šimtą litų”, - tvirtino Rolandas Jarušauskas.