Violeta RIAUBIŠKYTĖ


2004-03-13
Darius SĖLENIS
Violeta RIAUBIŠKYTĖ

Ji energinga, komunikabili ir mielai bendraujanti. Tiesa, prisipažino, kad kartais užsideda sarkazmo ir šaltumo kaukę, tačiau niekada to nedaro prieš draugus ir jai malonius žmones.

Atėjusi į sutartą vietą plačiai nusišypsojo, tiriamai nužvelgė ir leido nuvilkti trumpus kailinukus. Po linksmo, gan atviro pokalbio paklausta, kaip ją geriau pristatyti, susimąstė. “Užteks pasakyti, kad esu dainininkė”, - teigė žinoma dainininkė, nacionalinės Eurovizijos atrankos šeštosios vietos laimėtoja ir radijo stoties “M-1” rytinės laidos vedėja Violeta RIAUBIŠKYTĖ

- Čia pasimatymą paskyrėte neatsitiktinai? - su Violeta kalbėjomės viename sostinės kinų restorane.

- Čia pietauju labai dažnai, - pašnekovė tuoj pat pradėjo mojuoti rankomis ir atskubėjusiam padavėjui šyptelėjo. - Labai noriu valgyti!.. Man agurkėlių ir... - trumpam susimąstė. - Baklažanų ir, žinoma, ryžių su daržovėmis.

- Esate Kinijos gerbėja?

- Kinų maisto, - užsisakiusi patiekalus patogiai atsirėmė aukštame restorano suole. - Jam duodu dešimt balų. Man pavalgyti užtektų ryžių su daržovėmis ir kiaušiniu. Mėsos nevalgau. Kartais vasarą, kai atvažiuoja draugė, užmarinuojame šašlykus, - šypteli ir kaltai nuleidžia galvą. - Kiaulienos, kiaulienos. Nesu vegetarė, tačiau mėsos beveik nevalgau.

- Jums, beveik penkerius metus praleidus Jungtiniuose Arabų Emyratuose, turėtų patikti ir arabų virtuvės patiekalai.

- Ooo, patinka, tačiau čia tokių neradau, nes Lietuvoje maistą gamina iš vietos produktų. Bet ten... mhm, kaip skanu! - Mintyse, matyt, net apsilaižo. - Įvairios arabiškos salotos, žirniais trintas patiekalas, jų duona, mirkoma į įvairiausius padažus. Oi, kaip noriu! Lietuviško maisto užsinoriu kartą per pusmetį.

- Turbūt Jūs ne lietuvė?

- Nea. Esu pusiau lietuvė, - koketiškai šypteli. - Mano mama lenkė, tėtis - lietuvis. Esu kosmopolitė.

- Kokia esate dar? Akis į akį matomės pirmą kartą, tad apie Jus nieko negaliu pasakyti.

- Esu linksma, komunikabili, draugiška, labai užimta, darbšti... - nusikvatoja. - Dar - impulsyvi, dažnai keičiasi mano nuotaika.

- Egzotiškos virtuvės gerbėja turėtų mėgti ir egzotiškus, ekstremalius pojūčius?

- Ne, nuo dvylikto aukšto kojas apsirišusi guma nešokčiau. Nemėgstu staigių ir didelių permainų. Viskas turėtų vykti palaipsniui.

- Norite pasakyti, kad Jūsų gyvenimas neturėjo staigių pasikeitimų? Net ir Jungtiniai Arabų Emyratai?

- Didelių pasikeitimų nebuvo. Kviečia dainuoti - dainuoju. Emyratai? Na, tuomet man buvo aštuoniolika ar devyniolika. Dainavau, pastebėjo, ir išvažiavau į kitą šalį.

- Ten Jus suviliojo šeichas?

- Šeichas? - atsilošia, pasitaiso raudoną džinsinį švarkelį ir sukryžiuoja rankas. - Ne, į arabus nekreipiau dėmesio ir niekas manęs neviliojo. Ten susipažinau su būsimuoju vyru, ir viskas.

- Jums nemalonu apie tai kalbėti?

- Apie ką nenoriu kalbėti, nekalbėsiu. Tačiau daug tabu neturiu, nors žinau, kad žurnalistai ieško “kabliukų”, - šypteli ir godžiai įninka į ryžius su baklažanais. - Tačiau apie buvusį vyrą galiu kalbėti.

- Tuomet apie jį pasakykite du gerus ir du blogus dalykus.

- Jis buvo labai geras muzikantas ir gaila, kad muziką metė. Yra prieraišus. Blogi? Įkyrus ir egoistas.

- Skyrybos - abipusiu sutarimu?

- (Papurto galvą)... Mano iniciatyva. Ne, kito žmogaus nebuvo. Atėjo laikas apsispręsti. Ištekėjau anksti, išsiskyriau būdama brandaus amžiaus.

- Dabar galite pasakyti, koks kelias į vyro širdį?

- Skirtingas. Tačiau kelio į vyro širdį nereikia ieškoti. Susitinka du žmonės ir jie vienas kitą supranta arba - ne. Geriausia išlikti savimi.

- Koks vyras Jūsų nesužavėtų?

- Chamas, arogantiškas, nors man patinka savimi pasitikintys vyrai. Vizualiai? Labiau traukia itališko, arabiško tipo vyrai. Tamsesni.

- Kokia Jūsų silpnoji vieta? Kokį “mygtuką” spustelėjęs vyras galėtų Jus sužavėti?

- Ne tas amžius, - sako rimtai. (Violetai - 29 metai). - Vyrus jau... truputėlį pažįstu. Vienus matau iškart kiaurai, su kitais reikia pabendrauti, pamatyti jų gestus, išraišką. Patinka šarmingi, vidinį žavesį turintys žmonės. Jais visi žavisi.

- Kovotumėte dėl Jums labai patinkančio vyro?

- Jei jis bendrauja iškart su keliomis, tuomet koks jis vyras? Jei pamatyčiau, kad kažkokia moteris jį bando paveikti, stebėčiau iš šono. Jei išties norės būti su manimi, liks. Jei ne - ką padarysi...

- Mėgstate labiau stebėti ar būti stebima?

- Čia apie ką?! - kvatojasi, skruostai įkaista. - Ir tas, ir tas yra malonu. Ir būti pastebėtai, ir stebėti žmonių reakciją, poelgius. Tai priklauso nuo situacijos, nors gal labiau patinka būti stebimai. Tačiau ką nors stebėti iš už kampo man nepatiktų. Tai turėtų būti atvira.

- Pakeiskime temą. Kodėl ėjote į nacionalinę Eurovizijos atranką? Siekėte reklamos, norėjote būti dar labiau pastebėta, norėjote save išbandyti ar išties tikėjotės nugalėti?

- Norėjau parodyti, kad esu, egzistuoju, dainuoju.

- Po to buvote patenkinta savimi?

- Padariau viską, ką galėjau. Buvo niuansų dėl muzikos, garso. Na, galbūt mano švarke galėjo būti viena saga daugiau, - šypteli.

- Manote, kad atrodėte pernelyg seksualiai?

- (Šypteli ir sumirksi ilgomis blakstienomis).

- Mėgstate šiek tiek provokuoti savo apranga?

- Mes kalbame apie sceną ar gyvenimą? Labai trumpas sijonas - seksualu? Gražu. Provokuoti - netinkamas žodis. Aš gerai jaučiuosi apsirengusi, - pasako ir nusijuokia. - Man turi būti patogu. Žmonės rengiasi pagal skonį, galimybes, kaip nori, sugeba.

- Jūs?

- Pagal galimybes. Seksualu - kiekvienas žmogus supranta skirtingai.

- Jums nepatinka žodis “seksualu”?

- Kodėl? Patinka, - pažiūri tiesiai į akis.

- Tuomet kada jaučiatės seksualiausia?

- Kai esu su vyru, kuris man labai patinka, - gurkšteli jazminų arbatos.

- Dabar toks yra?

- Yra labai daug man patinkančių vyrų.

- Gal tuomet išvardytumėte bent tris?

- Nea! - taria žaismingai ir kažką pagalvojusi nusikvatoja. - Gal jie net nežino, kad man patinka. Kodėl? Gal nepasitaiko akimirkų tai pasakyti. Nejaugi prieisiu ir pulsiu ant kaklo šaukdama: kaip tu man patinki!

- Vadinas, šiandien jūs viena, tiksliau su šešerių metų dukrele?

- (Ilga pauzė) ...Negalėčiau to tiksliai įvardyti - taip ar ne. Galbūt pereinamasis laikotarpis? Palikime daugtaškį...

- Apie ką galėtumėte kalbėti valandų valandas?

- Pirmoje vietoje - muzika, po to - apie maistą, mašinas, - nužvelgia pro langą aikštelėje stovinčius automobilius. - Ir, žinoma, moterų kompanijoje galiu kalbėti apie vaikus, jų auginimą.

- O apie kosmetiką, parfumeriją? Beje, kiek šiandien sau dėmesio skyrėte prie veidrodžio?

- Penkiolika minučių, - persibraukia ranka į kasytę surištus plaukus.

- Ir kuo savyje esate labiausiai patenkinta?

- Kad mano kūnas švariai kvepia... Tačiau nėra vienos kūno dalies, kuria būčiau labai patenkinta. Na, galbūt šypsena ir... bent taip sako vyrai... - skruostai pastebimai nurausta, nusuka akis.

- Aha, apie kažką pagalvojote? Turbūt kažką pikantiško? - žinau, bet bandau neišsiduoti.

- (Šypsodamasi)... Na, kam tai atskleisti? Jei jie pastebi tik tai, tai aš su tokiais vyrais nebendrauju.

- Senovėje indėnai kiekvienam žmogui suteikdavo žvėries ar paukščio totemą. Vienas žmogus Jus palygino su voveryte...

- Esu maloniai nustebusi, nors nesu labai miela kaip voveraitė.

- Vienas žmogus sakė, jog esate labai pasipūtusi.

- Ar išties esu? Kaip įdomu, - šiek tiek nustemba, bet neigiamų emocijų nedemonstruoja. - Tiesa, kartais su man nepatinkančiais žmonėmis būnu šalta ir galbūt arogantiška.

- Galbūt Jus nebloga aktorė? Beje, jei Jums suteiktų galimybę vieną dieną pabūti kieno nors kailyje: aktorės, Formulės lenktynininko...

- Holivudas, oi įdomu... - emocingai sureaguoja. - Nors ne, ten visokios intrigos... “Formulė” labai įdomu, tačiau kasdien važinėju automobiliu ir tai pabosta... Norėčiau vieną dieną pabūti aktoriaus Pirso Brosnano (kelių pastarųjų filmų Džeimso Bondo vaidmens atlikėjas- aut. pastaba) žmona, - žaismingai nusijuokia, tarsi atskleidusi mažytę paslaptį. - Ką norėčiau su juo patirti? Viską... Tai vyras su šarmu, nors jo nepažįstu asmeniškai. Man patiko tai, kad po pirmosios žmonos mirties jis daugelį metų negalėjo susieti savo gyvenimo su kita moterimi...

- Ir turėjo trumpalaikių nuotykių?

- Oi, ne, nereikia, - šypteli. - Vienos nakties nuotykių nepateisinu. Dažniausiai taip būna po netinkamo alkoholio kiekio. To nepatyriau ir, tikiuosi, nepatirsiu.

- Gal dabar jau galėtumėte atskleisti savo didžiausią silpnybę?

- Apatinis trikotažas ir sportinės mašinos. Klasikinės spalvos - raudona, juoda, balta. Tiesa, baltos mašinos nepatinka. Svajonių mašina - “Ferrari Scalgieti”. Na, bet jos niekada neturėsiu. Kaip ir didelio dvaro... Bet juk sako: niekada nesakyk niekada, - save padrąsina.

- Kokia Jums frazė priimtinesnė: “Viltis miršta paskutinė” ar “Viltis - durnių motina”?

- Kokia? - klausia savęs. - Esu optimistė, tad man priimtinesnė pirmoji. Man reikia materialių dalykų - kad ir buto... Bet reikia vertinti tai, ką turiu: mylimą darbą, dukrą.

Žinoma, būtų puiku turėti vyrą, kuris suprastų, ko reikia moterims. Dažnai vyrai žino, ko reikia moterims, žino, kad jos myli ausimis. Na, tegul ir pasistengia. Bet jie dažnai to nedaro iš principo.

- O Jūs žinote, ko reikia vyrams?

- Jausti, kad moteris ištikima ir prie jo prisirišusi. Kad jis girdėtų: “Aš negaliu be tavęs gyventi”.

- Atleiskite, gal mylimieji iš Jūsų to nejuto?

- (Išpučia akis)... Na, kai jau aš duodu, tai duodu! Klausimas, ar jis gali išlaikyti, - kvatojasi, o po to rimtai tęsia: - Kai įsimyliu, man neegzistuoja nei laikas, nei vieta, galiu daryti nesuprantamus ir kvailus dalykus. Net esant krūvai reikalų išvažiuočiau kad ir į kitą pasaulio kraštą. Dėl mylimojo aš padaryčiau daug ką.

- Jūs - aistringa moteris.

- Gal? Na, aistringa, aistringa... Bet aš ir prikalbėsiu, - šypteli ir tarsi stebisi savimi. - Pirmą kartą tokį interviu duodu.

- Tuomet dar keli labai paprasti klausimėliai. Aistringa moteris, be abejonės, bijo kutenimo.

- Bijau, - taria tęsiamai ir stebisi iš kur tai galima žinoti. Po to prunkšteli. - Bet reikia žinoti, kaip mane kutenti.

- Jūs paliekate arbatpinigių?

- Jei gerai aptarnauja - taip.

- Jei kažkas suklysta ir atiduoda Jums daugiau pinigų?

- Grąžinu, nes po to tas žmogus turės problemų. Nenorėčiau, kad su manimi taip pasielgtų.

- Ženklais, mistika tikite?

- Ne.

- Sutinkate, kad esate tarsi gyvas sidabras?

- Aha, - linkteli galvą.

- Didžiausia Jūsų manija - lakstyti po apatinio trikotažo skyrius?

- (Kvatojasi)...Man daugiau nieko nereikia. Parduotuvėje iškart einu į apatinio trikotažo skyrių. Taip, namie turiu ir įvairių stringų, ir kojinių su keliaraiščiais. Man tai labai gražu ir dėvėdama kokybiškais, gražiais, pavyzdžiui, prancūzų “Chantel” apatiniais, jaučiuosi moterimi. Tai neapsakomas jausmas!

- Turbūt užteks Jus kankinti? Atleiskite už įžūlokus klausimus, linkiu sėkmės... Tiesa, gal prasitarsite, apie ką Jus pagalvojote, kai kartą labai raudonai įkaito jūsų skruostai?

- (Nusijuokia)...Gal tai, kad šiuo metu aš esu įsimylėjusi?