Pusdienį ieškota dingusioji aptikta šulinyje

Vėlų ketvirtadienio vakarą iš savadarbio šulinio Petrašiūnų Stoties gatvės daržuose ištrauktas septyniasdešimt trejų metų Eugenijos Marijos G. lavonas.

Ikiteisminį tyrimą dėl moters mirties aplinkybių pradėjusi Petrašiūnų policijos nuovada tiria dvi galimas versijas: savižudybė arba nelaimingas atsitikimas.

Vakar dienraščio kalbintas vienas iš velionės sūnų (gyvenęs atskirai) teigė manąs, kad mama nusižudė. Pasak pašnekovo, prieš metus po sunkios ligos mirus tėčiui, mama ne kartą buvo užsiminusi, kad nebenori gyventi ir ji. Tačiau velionė nepaliko jokio atsisveikinimo raštelio ir savižudybės dieną buvo užsiregistravusi pas gydytoją Palemono šeimos klinikoje, dėl ko neatmetama ir nelaimingo atsitikimo versija.

“Mama nebuvo raštinga, - taip jos sprendimą išeiti neatsisveikinus linkęs komentuoti sūnus. - Be to, ji buvo per daug stipri, kad apsisprendus būtų dalijusis su kuo nors savo planais - kad nesutrukdytų”.

Pasak pašnekovo, mamos apie vidurdienį pasigedo kartu su ja ir savo keturių asmenų šeima gyvenęs kitas brolis. Kaip ji išėjo iš namų, jis teigia nematęs - miegojęs.

Mamos pasigesta tada, kai ji turėjo eiti pas gydytoją. Netrukus paaiškėjo, kad ten ji nepasirodė.

Iš pradžių dingusiosios ieškota tik namiškių pastangomis.

“Net nepagalvojome, kad ji galėtų būti už penkiasdešimt metrų nuo namo esančiame ir pro langus matomame šulinyje”, - prisipažino dienraščio kalbintas velionės sūnus.

Jau sutemus ir pradėjus naują paieškų ratą, mamą minėtame šulinyje aptiko kartu gyvenęs sūnus.

Teigiama, kad ji buvo įkritusi į šį apie trijų metrų gylio šulinį aukštyn kojomis. Nors vandens jame buvo ne per daugiausiai, to užteko nuskęsti.

Velionės palaikų ištraukimo operacija, į kurią kviesti Kauno ugniagesiai gelbėtojai, užtruko apie valandą.

Kadangi ji baigėsi tik apie dešimtą vakaro, kai kurie daugiabučio, kuriame gyveno velionė, gyventojai apie tragediją vakar rytą pirmą kartą išgirdo iš “Kauno dienos”.

Nebepajėgdama sutramdyti ašarų, viena kaimynė prisiminė paskutinį kartą gyvą velionę mačiusi likus parai iki žūties. “Iki šiol negaliu atsigauti - kokia ji buvo nusiminusi. Kad būčiau žinojusi, kas tuo metu vyko jos galvoje ir širdyje”, - sielojosi pašnekovė. Kaimynų teigimu, daržų gale esančią lietaus vandens surinkimo talpyklą, tapusią žmonos žūties vieta, iš dviejų statinių surentė velionės vyras, kurio mirties metinės paminėtos visai neseniai. Kaimynai taip pat teigia matę, kad našlę kamuoja gili depresija. Be to, ji turėjo ir sveikatos problemų.

Kaimynų nuomone, nekaip po vyro mirties sugyventa ir su kartu gyvenančiu sūnumi.