Vienas Merfio dėsnių skelbia: jei kokį nors mechanizmą išardei ir surinkai, o atliekamų varžtų neliko, tai reiškia, kad kažką ne taip atlikai... Juokas juokais, tačiau praktikoje dažniau pasitaiko atvirkščiai, nors puikiai suprantame, kad nereikalingų tvirtinimo detalių nėra - joks konstruktorius ar technologas be priežasties neįves papildomo tvirtinimo elemento prieš tai nepatikrinęs skaičiavimais ir praktiškai.

Išardomųjų sujungimų paskirtis įvairiapusė. Jais ne tik sujungiamos detalės, bet ir neleidžiama atsirasti nepageidaujamiems virpesiams ar vibracijoms. Pastarieji, kaip žinoma, žalingi, nes gali išvesti iš rikiuotės net elektrinius prietaisus. Ypatingą dėmesį reikia skirti besisukančių elementų sujungimams - bet kokio varžto netektis pažeidžia tvirtinimo simetriją, todėl likę varžtai apkraunami papildomai, laikui bėgant jų įvarža silpnėja, atsiranda mikroįtrūkimų ir, žiūrėk, ratas jau lenkia automobilį. Tad, keletas pastebėjimų apie išardomuosius srieginius sujungimus:

1. Sviestu košės nepagadinsi, tačiau varžtų ir veržlių išorinių paviršių nereikia gausiai sutepti konsistenciniu tepalu. Jis sukaupia dulkes su jose esančiais smulkiaisiais abrazyvais, todėl ardant mazgą su tepalu jų patenka ant išorinių, o surenkant - ir ant vidinių sriegių. Tai pastebima tik varžtui pusiaukelėje užstrigus - šiek tiek daugiau fizinės jėgos ir sriegis nukerpamas. Sriegį tenka taisyti sriegikliu. Be to, užsiteršus vidiniam sriegiui jį ne visada pavyksta išvalyti padidintos skvarbos alyva (WD-40 ar analogu), o jei kiaurymė aklina - prieš panaudojimą pagalvokite apie alyvos pašalinimą. Taigi, prieš apsaugant varžtus nuo korozijos storu sluoksniu tepalo, pagalvokite arba prieš ardymą kruopščiai nuvalykite paviršius.

2. Labai pavojingas ne tik tepalas - visi skysčiai, pradedant vandeniu, baigiant aušinimo skysčiu. Jie praktiškai nespūdūs ir sriegio vijomis neišsistumia lauk, todėl skysčiams patekus į aklinas kiaurymes varžto iki galo neįsuksite, o jei pabandysite smarkiau - nukirpsite sriegį. Gali atsitikti ir baisiau - atsirasti įtrūkimai korpusinėje detalėje. Skystį iš aklinų kiaurymių geriausia pašalinti jį sugeriančiu audeklu, švirkštu.

3. Gausiau sutepti galima tų sujungimų išorinius paviršius, kurie ardomi rečiau. Kita vertus, net ardomiems saikingas tepimas nekenkia, jei ant išorinių ir vidinių sriegių kartu su tepalu nepatenka nešvarumų. Jokio pagrindo nėra manyti, kad sutepus ratų veržles jos gali atsisukti - juk gerokai sunkesnėmis sąlygomis (didelės kintamos apkrovos, įvairūs temperatūros režimai ir slėgiai), pastoviai vilgomi alyvos patikimai tarnauja švaistiklių dangtelių elastingi varžtai! Varžtui nukritus ant žemės, dar blogiau - į dulkes, smėlį ar kitą abrazyvą, nepatingėkite jo kruopščiai nuplauti bet kokiais degalais, žibalu.

4. Nesuteptas sriegis dyla greičiau ypač standžiai, iš peties užveržiant! Be to, kuo didesnė trintis užsukant veržlę ar įsukant varžtą, tuo sunkiau nustatyti tikrąją įvaržą. Tai ypač svarbu ratams! Išvada - sriegių paviršius turi dengti plona tepalo ar alyvos plėvelė, bet ne daugiau.

5. Ar daug jėgos reikia norint nukirpti sriegį? Pasirodo, ne - varžtų iki M6 ar net M8 sriegį, ypač jei jo žingsnis nedidelis, nesunkiai gali pažeisti kiekvienas. Net ir nenaudojant jėgos dažnas ardymas sriegiui žalingas, todėl surenkant atsakingesnius mazgus naudojamos ir naujos tvirtinimo detalės.

6. Kaip nustatyti, ar sriegis tvarkingas? Varžtas, veržlė, srieginis kamštis, uždegimo žvakė ir pan. turi suktis lengvai iki atsiremia (išskyrus sujungimus, kuriuos veikia apkrova; pavyzdys - domkratas). Kada varžtas atsiremia, jį užveržiame reikiamu, instrukcijoje nurodytu momentu. Literatūroje nurodytas užveržimo momentas taikytinas tik tvarkingoms, nepažeistu sriegiu tvirtinimo detalėms.

7. Jei varžtas, srieginis kamštis, uždegimo žvakė ar jutiklis neįsisuka, plaktuko griebtis nereikia - kad ir kaip būtų elementaru, reikėtų patikrinti, ar tinka sriegiai. Tokia pakartotinė kontrolė pravarti surinkinėjant brangias ir atsakingas detales: variklio cilindrų bloką, galvutę, ratų stebules ir pan., nebent jų turite atsargoje.

8. Ar varžto sriegis pažeistas galima nesunkiai patikrinti veržle - jei negalima ranka pasukti apvertus ir uždėjus veržlę kita puse, vadinasi, atsakymas teigiamas ir tokio varžto geriau nenaudoti. Iš bėdos, jei žymiai nepasikeičia sriegio skersmuo, jį galima atnaujinti sriegikliu.

9. Kaip nepažeisti sriegio dirbant apčiuopomis ar tamsoje? Paprasta: pavyzdžiui, kamštinę veržlę ranka reikia įstatyti į lizdą ir sutapdinti jos ir kiaurymės ašines linijas, t. y. nelaikyti veržlės kampu; kamštinę veržlę sukti prieš laikrodžio rodyklę iki jos sriegio pradžia sutaps su kiaurymės sriegio pradžia (pasigirs nežymus trekštelėjimas, o kamštis vos juntamai smuktels žemyn); dabar, jei ranka kamštis sukamas lengvai, galima sukti pagal laikrodžio rodyklę. Toks metodas ypač praverčia, jei yra mažo žingsnio didelio skersmens sriegis.