Upeiviai ir verslininkai nesutaria, kokia turėtų būti Žemosios Fredos ateitis

Ar Žemoji Freda taps Kauno centro tąsa ar už ES lėšas rekonstruotu krovinių uostu?

Pagrindinio miesto plėtros dokumento - Bendrojo plano - nuostatą “Žemoji Freda-Kauno Sitis” siekiantys įgyvendinti verslininkai planuoja statyti čia šiuolaikinį pastatų kvartalą bei įrengti krantinę, kuri taptų visų miestiečių traukos centru.

Tuo tarpu valstybinė įmonė “Vidaus vandens kelių direkcija” teigia jau užsitikrinusi milijoninę Europos Sąjungos fondų paramą šią krantinę paversti moderniu krovinių upių uostu.

Tarėsi su valdžia ir specialistais

Kairiajame Nemuno krante, 6 hektarų teritorijoje prie 10 metrų ilgio krantinės, panaudos sutartimi valdomos “Vidaus vandens kelių direkcijos”, yra įsikūrusios dvi privačios įmonės “Kauno tarptautinis upių uostas” ir “Nemuno laivininkystė”. Jų bendraturčiu prieš metus tapo verslininkas Vilmantas Šimoniūtis. Verslininko teigimu, įsigijus įmones buvo nutarta, kad ankstesnioji jų veikla neturi perspektyvos. Ieškant teritorijos nuo “Kauno grūdų” pagrindinio elevatoriaus Aleksoto tilto link pertvarkymo idėjos, pasak V.Šimoniūčio, tartasi su miesto valdžia, urbanistais, paminklosaugininkais, architektų organizacijos vadovybe.

“Nekilo abejonių, kad šioje vietoje turi būti miesto Centro tąsa. Tai užfiksuota ir Bendrajame plane, tą patį patvirtino ir Nemuno slėnio idėjinio architektūrinės-urbanistinės raidos konkurso rezultatai, - kalbėjo verslininkas. - Tai pat nėra abejonių, kad Nemuno sala bus atgaivinta. Pastačius joje sporto rūmus, iškils pėsčiųjų tilto per Nemuną būtinybė. Sporto rūmus jo lankytojams būtų net patogiau pasiekti iš Žemosios Fredos pusės. Čia yra ne tokia “skausminga” vieta statyti daugiaaukščius garažus, juose palikę savo automobilius žmonės pėsčiųjų tiltu greitai pasiektų salą”.

V.Šimoniūtis priminė, kad dar 1992 metais miesto Tarybos patvirtintoje upių slėnių pertvarkymo programoje yra numatyta pakeisti pramoninių teritorijų upių slėniuose naudojimo būdą. Tai atitinka ir pasaulinę tendenciją - iš miestų centrų iškelti krovinių uostus.

Įrengtų gerus būstus

1,2 ha minimos teritorijos, V.Šimoniūčio žodžiais, jis ir jo partneriai valdo ilgalaikės žemės nuomos sutartimi. Dar penkiems hektarams rengiami nauji detalieji planai, kuriuos miesto Tarybai patvirtinus, būtų gautas apskrities leidimas žemę nuomoti.

Architektų biuro “Kita kryptis” parengtame teritorijos tarp H. ir O.Minkovskių gatvės bei upės konversijos projekte numatyta, kad čia turėtų būti pastatytas 4-16 aukštų gyvenamųjų namų kvartalas. Architektų Tomo Kriaučiūno ir Vyginto Merkevičiaus aiškinimu, šie statiniai orientuoti taip, kad nuo miesto pusės neužstotų Fredos šlaitų, o nuo kairiojo Nemuno kranto - Centro panoramos. Pro gyvenamųjų būstų langus atsivertų vaizdai į upę ir už jos esantį Centrą ar Senamiestį. Kitiems šeimininkams priklausančiose teritorijose, plytinčiose nuo planuojamo, S.Daukanto gatvės tąsa tapsiančio, pėsčiųjų tilto M.K.Čiurlionio tilto link, šie architektai siūlo statyti aukštuminių biurų kvartalą. Viename dangoraižių, anot “Kitos krypties” atstovų, galėtų įsikurti ir Kauno savivaldybės administracija.

Dairysis verslo partnerių Kanuose

Pasak V.Šimoniūčio, pertvarkant aplink šiuo metu apmirusią uosto krantinę plytinčią teritoriją, atsivers ne tik galimybė įrengti būstus jaunoms, gerai uždirbančioms šeimoms ir taip sustabdyti jų emigraciją į sostinę. “Tai unikali vieta žmonėms prieiti prie pat vandens. Kitose miesto Centro vietose upė nuo žmonių jau užtverta betoninėmis krantinėmis”, - pastebėjo verslininkas. Jo užsakymu parengtame projekte numatyta prie upės įrengti pasivaikščiojimų krantinę, dviračių takus. Dabartinio krovinių uosto krantinė taptų keleivinio uosto krantine. Upė įžengtų ir į gyvenamojo kvartalo vidų - iškastuose kanaluose būtų galimybė švartuotis mažiesiems laivams. Pirmuosiuose pastatų aukštuose, atgręžtuose į Nemuną, architektų sumanymu, įsikurtų kavinės, dailės galerijos, nedidelės parduotuvėlės. Atvykę pramogauti miestiečiai automobilius paliktų netoliese suplanuotuose požeminiuose garažuose. Juose savo automobilius laikytų ir gyventojai.

V.Šimoniūčio teigimu, šio projekto įgyvendinimui ketinama investuoti 80-90 milijonų eurų. Investicijų sumos eurais skaičiuojamos todėl, kad šiųmetėje Kanų nekilnojamojo turto mugėje ketinama dairytis ilgalaikių verslo partnerių.

Verslininkas taip pat tikisi, kad pavyks gauti ir ES fondų paramą plėtojant viešąją infrastruktūrą bei likviduojant ekologinius užterštos teritorijos padarinius.

Gauti pinigai studijai parengti

Pasak valstybinės įmonės “Vidaus vandens kelių direkcija” generalinio direktoriaus Gintauto Labanausko, 2002-aisiais metais patvirtintame Lietuvos bendrajame plane minėtas sklypas prie H. ir O.Minkovskių gatvės pažymėtas kaip uosto teritorija.

Tačiau Kauno miesto bendrajame plane krovinių uosto nėra. Jo vietoje numatyta statyti komercinės paskirties ir gyvenamuosius pastatus. “Uosto rekonstrukcijai pritaria Kauno apskrities viršininko administracija, Susisiekimo ministerija, tačiau tam prieštarauja žemiausia grandis - Savivaldybė. Mums nepaaiškinama, kodėl negalima pakeisti miesto Bendrojo plano”, - vakar surengtoje spaudos konferencijoje teigė G.Labanauskas.

Valstybinės įmonės vadovas patvirtino, kad iš ES struktūrinių fondų jau gauti 300 tūkstančių litų vandens kelio Kaunas-Klaipėda kompleksinio sutvarkymo studijai parengti.

“Vienas pagrindinių šio projekto aspektų - modernaus krovinių uosto įrengimas Kaune. Bendra projekto sąmata apie 80 milijonų litų. Vien į Kauno uostą planavome investuoti apie 30-40 milijonų litų”, - teigė vadovas.

Įžiūrėjo siekį užvaldyti sklypą

Pasak G.Labanausko, šalia Kauno krovinių uosto esanti 6,2 hektaro teritorija šiuo metu yra valstybės nuosavybė. “Prieš dešimt metų ši teritorija turėjo būti perduota valstybinei įmonei. Dabar nebūtų kilę jokių ginčų. Deja, tada to nebuvo padaryta. Tačiau nesuprantamas verslininkų, įsigijusių menkaverčius pastatus, siekis užvaldyti didžiulį sklypą”, - neslėpė nuostabos “Vidaus vandens kelių direkcijos” vadovas.

Ketinimams naikinti krovininį uostą nepritarė ir architektas Rimvydas Palys. “Reikia nepamiršti, kad uostas yra techninis kultūros pasiekimas. Negi visas miestas turi atrodyti kaip Šilainių gyvenamasis rajonas, kurio kiemuose bėgioja vaikai. Didmiestis turi būti įvairiapusiškas. Nė vienas kitas Lietuvos miestas neturi tokio upių uosto. Verslininkų planai yra pragmatiški. Jie tik pamato laisvą sklypelį ir nori jį užvaldyti. Tačiau pamirštami miesto interesai”, - replikavo architektas.

Krovinių uosto oponentų nuomone, Nemunu plukdoma itin mažai krovinių. Jie taip pat suabejojo, ar ši rinka gali išsiplėsti. “Tai jau uždaras ratas, primenantis ginčus, kas atsirado pirmas: višta ar kiaušinis. Krovos operatoriai pasigenda infrastruktūros. Jeigu ji būtų, padidėtų ir krovinių srautai. Reikia tik džiaugtis, kad ES fondai sutinka finansuoti mūsų projektą”, - sakė valstybinės įmonės vadovas.

Milijonai nutekės kitur

G.Labanausko teigimu, būta kalbų, kad krovinių uostą reikėtų perkelti į kitą vietą. “Tačiau jokių konkrečių variantų nepasiūlyta. Reikėtų nepamiršti, kad uostui reikalinga infrastruktūra - geležinkelio vėžė, keliai. Turbūt neverta tikėtis, kad miestas pasirengęs papildomai investuoti apie 100 milijonų litų”, - sakė generalinis direktorius. Jo nuomone, H. ir O.Minkovskių gatvėje įgyvendinus verslininkų planus, Kaunas liktų išvis be uosto.

“Nepriklausomai nuo to, ar Kauno valdžia trukdys krovinių uosto rekonstrukcijai, ar ne, iš ES fondų finansuojamas projektas bus įgyvendintas. Tačiau dešimtimis milijonų litų skaičiuojamos investicijos pasieks ne miestą, o Kauno rajoną, Jurbarką, Nidą ir Juodkrantę”, - tvirtino valstybinės įmonės vadovas.

Jį nustebino ir Savivaldybės valdininkų į Susisiekimo ministeriją nusiųsti oficialūs raštai, kuriuose pateikiama neteisinga informacija apie krovinių uosto plėtrą.

Surengs specialistų diskusiją

“Savivaldybė investicinių projektų neblokuoja. Vieno valdininko raštas dar nieko nereiškia. Kitos savaitės pradžioje bus surengtas apskritasis stalas, ir specialistai aptars susidariusią situaciją. Kol kas ir iš vienos, ir iš kitos pusės girdžiu tik pažadus”, - “Kauno dienai” sakė miesto meras Arvydas Garbaravičius.

Jis įsitikinęs, kad Nemuno ir Neries santakoje įsikūrusiam miestui reikia krovinių uosto. “Kita kalba, kur jis turėtų įsikurti. Tai jau turi nuspręsti specialistai”, - sakė Kauno vadovas.

Paklaustas, kodėl Bendrajame plane uosto neliko, meras nuo komentarų susilaikė. “Bendrasis planas nėra tobulas. Jį galima keisti. Būtų gerai, kad baigtųsi gandų lygio diskusijos”, - teigė A.Garbaravičius.