Šiauliuose jau 23 metus veikia Katinų muziejus, sukaupęs savo fonduose apie 10 tūkst. įvairiausių eksponatų

“Jei žmogus siekia gyventi dorai, jis pirmiausiai turėtų vengti skriausti gyvūnus”. Tokia didžiojo rusų rašytojo Levo Tolstojaus mintis įrašyta prie įėjimo į unikalų Katinų muziejų Šiauliuose. Čia gyvūnai ne tik neskriaudžiami, bet ir labai mylimi. Štai prieš 10 metų priglaustas katinas Mikis eina muziejaus “direktoriaus” pareigas - sutinka ir palydi kiekvieną lankytoją. Jam uoliai talkina prieš kelerius metus nuo žūties išgelbėta katė Filomena. Tačiau didžiausias muziejaus lobis - tūkstančiai eksponatų, atkeliavusių čionai iš įvairiausių pasaulio kampelių, ir vaikai, ateinantys čia pasmalsauti bei pasiklausyti istorijų apie gyvūnų ir žmonių draugystę.

Iš pradžių buvo medinis katinėlis

Muziejaus įkūrėja - žinoma Šiauliuose provizorė Vanda Kavaliauskienė. Ji prisimena, kad idėja kolekcionuoti suvenyrinius katinus gimė 1962 m., kai viena bendradarbė parvežė iš Lenkijos mažą juodą medinį katinėlį. “Vėliau atsirado antras, trečias, ketvirtas - pradėjau kolekcionuoti atvirukus, indus, pašto ženklus su katinų atvaizdais, jiems skirtas knygas, eilėraščius”, - pasakojo garbaus amžiaus provizorė, iki šiol besirūpinanti muziejumi, jo eksponatais.

Tik po 20 metų kolekcininkė surengė neįprastų savo eksponatų parodą Šiaulių mokytojų namuose. Vėliau šios parodos apkeliavo visą Lietuvą. Kai kolekcija nebetilpo viename buto kambaryje, 1990 metais jai buvo surastos patalpos Jaunųjų gamtininkų stotyje.

Eksponatų kaleidoskopas

Trijose didžiulėse salėse karaliauja tūkstančiai katinų, sukurtų iš porceliano, gintaro, keramikos, krištolo, metalo, marmuro, medžio, kailio, tapytų, pieštų ir lipdytų. Čia surinkta kolekcija nuotraukų, kuriose įamžinti garsių pasaulyje žmonių katinai, daugybė atvirukų, kavos pakelių, drabužių, vėduoklių, kaukių, rankšluosčių, kortų, kavos puodelių, saldainių dėžučių su katinų atvaizdais. Yra serija šių gyvūnų paveikslų, skulptūrėlių (net iš mažutėlių sraigyčių), atkeliavusių iš įvairių pasaulio šalių.

Mažiausias eksponatas - vos poros centimetrų balta katino skulptūrėlė, atvežta iš Švedijos. Katinėlio su pakelta priekine letenėle ir maišu pinigų statulėlė į muziejų pateko iš Japonijos. Anot muziejaus darbuotojos Angelės Zuokienės, tokia statulėlė tekančios saulės šalyje simbolizuoja turtą, o Lietuvoje laimę į namus neša trispalvės katės (trijų spalvų katinų nebūna). Beje, muziejuje yra spalvotos nuotraukos kačių su skirtingų spalvų akimis.

Marga ryšių geografija

Įdomu tai, kad Katinų muziejus palaiko ryšius su Pelių muziejumi Jaroslavlio srityje (Rusija), susirašinėja su įvairiausių pasaulio šalių katinų mylėtojais, kurie niekaip negali pamiršti čia patirtų įspūdžių. Tai liudija ir įrašai įvairiomis pasaulio kalbomis muziejaus atsiliepimų knygoje.

Su svečiais, užsukančiais į muziejų, noriai bendrauja jo “direktorius” Mikis bei “sekretorė” Filomena. Pasirašantieji atsiliepimų knygoje prieš akis visuomet mato “direktorių”, kuris užšoka ant stalo, kai išgirsta verčiamus knygos lapus. Jis mielai įsitaiso ant kelių tiems, kurie skaito iškarpas iš periodinių leidinių, pasakojančias apie katinus, išgelbėjusius savo šeimininkus nuo gaisro, vagių, užpuolikų ir kitų nelaimių, padėjusius įveikti ligą. Šie tikri pasakojimai, iliustruoti nuotraukomis, pagrįsti žmogaus ir gyvūno draugyste, labai domina vaikus. Tai ir yra bene vienas didžiausių šio muziejaus nuopelnų.