Norintieji triukšmingai atšvęsti Jonines galėjo rinktis iš gausybės renginių

Joninių šventė lietuvius išgena iš namų, tačiau senosios tradicijos daliai jų jau svetimos. “Kalėdos ar Joninės - koks skirtumas? Svarbu, kad būtų muzikos ir turėtume ką išgerti”, - aiškino kai kurie jaunuoliai.

Džiaugėsi galimybe linksmintis prie namų

Ketvirtadienį tūkstančiai kauniečių patraukė į keliose vietose masiškai švęstas Jonines. Kovo 11-osios parke, šalia “Girstučio, susirinko šimtai mikrorajono gyventojų. Jiems koncertavo liaudiškos muzikos ansamblis, poros sukosi niekieno neraginamos. Smagiai šoko ir ponios su aukštakulniais bateliais, ir visai basos. Kur kas daugiau matėsi tiesiog sėdinčių ir geriančių alų ar degtinę. Nusivylimo atodūsis nuvilnijo, kai staiga sugriuvo jau uždegtas didžiulis laužas. Nors šalia buvo vaikų, niekas nenukentėjo.

Iš toliau šventę stebėjusi buvusi “Bangos” ansamblio šokėja ir dainininkė Teodora Saulienė pasakojo, kad dar prieš dešimtmetį Joninės švęstos kitaip. “Tada liaudies daina, tradicijos reiškė daugiau. Matyt, žmonėms tai jau atsibodo”, - sakė ji. Tačiau moteris džiaugėsi, kad tokie renginiai vyksta ir mikrorajonuose. “Vyresniems žmonėms mokėti 1-2 litus už nuvažiavimą į miesto centrą yra brangu. Žinoma, švenčių kokybė priklauso ir nuo to, ar artėja rinkimai”, - nusijuokė T.Saulienė.

Sausakimša buvo “Bajorkiemyje”, šalia kurio esančiose aikštelėse ne visi rado ir kur automobilį palikti. Sumokėjusius po 5 litus bene labiausiai išjudino populiarusis liaudies muzikos kolektyvas “Ventukai”. Čia taip pat degė laužas, į marias buvo plukdomi vainikai, spėjama ateitis.

Žmonės darosi pasyvūs

Yra kauniečių, kurie nesistengia įsijungti į masines šventes, o patys jas organizuojasi. Kelias nedideles žmonių grupeles aptikome Panemunėje prie Nemuno. Vieną kompaniją padėjo surasti kepamų dešrelių kvapas ir laužo dūmai.

“Taip smagiau. Toks gražus oras, šviesi naktis - pats tas ilgiau pasėdėti”, - sakė Rūta Keturakienė. Ji prisiminė, kad Kaune Joninės buvo švenčiamos ir sovietiniais laikais. “Žmonės susirinkdavo prie Rotušės, ateidavo su fakelais, plukdydavo vainikėlius. O kas dabar liko? Jaunimui reikia tik dainų ir alaus. Koncertas su grupėmis, kurios dainuoja bet kokia proga, - ar tai Joninės?” - klausė ji.

Moteris stebėjosi, kodėl daugiau Panemunės gyventojų nesusirenka trumpiausią metų naktį prie Nemuno. “Juk turime tokį gražų parką”, - stebėjosi ji. Jos marti Daiva Keturakienė antrino, kad gyventojai labai pasyvūs. “Nieko jiems nereikia. Dejuoja, kad Nemuno pakrantės nesutvarkytos. Jeigu kiekvienas surinktų šiukšles, stiklo šukes bent kelių metrų atkarpoje šalia savo namų - visa pakrantė būtų švari”, - ragino ji.

Norėjome apžiūrėti, ir kas kitoje upės pusėje susikūrė didžiulį laužą ir ko primetė į jį, kad kyla juodi dūmai. Nuvykę prie laužo nieko neradome. Dvi nubėgančios mergaitės sakė nežinančios, kas jį sukūrė ir sakė einančios apie jį tėvams pranešti. Po keliolikos minučių čia jau skubėjo ugniagesiai.

Laužai degė visur

Jau keliolika metų didžiausia Jonavos švente tampa Joninės. Ir šį kartą susirinko tūkstančiai jonaviečių ir miesto svečių. Joninių slėnyje jau kelerius metus iš eilės vyksta speciali teatralizuota misterija, kurioje dalyvauja beveik visi rajono saviveiklininkai, svečiai iš kitų miestų.

Druskininkiečiai dalyvavo akcijoje “Nemunas - šviesiausia Joninių upė”, nuo Druskininkų iki pat Kuršių marių plukdę mirksinčius žiburėlius. Šalia Druskininkų gydyklos vyko tradicinės apeigos “Seselė žolynus skina, vainiką pina”, pramogų aikštėje į linksmybes kvietė laužas ir legendinis ansamblis “Nerija”.

Kernavėje tradiciškai uždegtas aukuras, pagerbta nusileidžianti saulė, vyko respublikinė vaikų ir jaunimo liaudiškos muzikos šventė. Sulaukusieji ryto pasveikino patekėjusią saulę ir prausėsi rasa.

Vasarvydžio nakties šventė kvietė į Europos parką. Rumšiškėse Joninės švęstos tris dienas. Vilniuje tūkstantinė minia susirinko į koncertą Vingio parke. Nemokamai koncertavo populiariausios Lietuvos grupės, o koncertą tiesiogiai transliavo TV3 televizija.