Kad obuoliai ilgai išsilaikytų ir išliktų geros kokybės, labai svarbu nustatyti optimalų skynimo laiką.

Skiriamos dvi vaisių brandos - skynimo ir vartojimo. Skynimo brandoje vaisiai nustoja augti, įgauna būdingą spalvą. Iki vartojimo brandos juose sukauptas krakmolas skaidosi į cukrų, todėl atsiranda tam vaisiui būdingas skonis, aromatas. Šis procesas sparčiausiai vyksta vasarinių veislių vaisiuose. Rudeniniai obuoliai noksta vėliau, o žieminiai vartojimo brandą pasiekia vėliausiai.

Patyrę sodininkai vaisių skynimo brandą gan tiksliai nustato pagal požymių visumą: obuolius pjaustydami, uostydami, ragaudami, stebėdami odelės ir sėklų spalvą, vaisių prisisegimo prie šakos tvirtumą, krituolius.

Nokstant vaisiams žalia jų odelė tampa gelsva arba geltona. Tai sunokusių vaisių spalva. Rudeninių veislių obuolių sėklos ruduoja obuoliams nokstant, o žieminių veislių - anksčiau nei noksta vaisiai. Vienas iš brandos rodiklių - vaisiaus kotelio prisitvirtinimo prie šakos stiprumas. Jei yra sveikų krituolių, jei skinamas obuolys lengvai atsiskiria nuo šakos, vaisinės šakutės nelūžinėja, vadinasi, veislė jau pasiekė skynimo brandą.

Vėlyvų veislių (ypač žieminių) skynimas optimaliu metu turi didelę reikšmę tolesniam jų laikymuisi. Norint nustatyti optimalų skynimo laiką, vien išorinių stebėjimų nepakanka.

Svarbus skynimo brandos rodiklis yra obuolio minkštimo kietumas. Nesunokę obuoliai būna labai kieti. Prieš sunokimą minkštimas kiek suminkštėja ir pasiekia kiekvienai veislei būdingą lygį (kietumas matuojamas Magnesso kitmačiu - obuolių kietumas prieš skynimą būna nuo 7 iki 9 kg/kv. cm).

Skynimo laiką paprasta patikslinti 1 proc. jodo tirpalu. Nesunokusiuose vaisiuose yra daug krakmolo, kurį jodas nuspalvina mėlynai. Jei visas perpjauto vaisiaus plotas nusidažo intensyvia spalva - vaisių brendimas dar neprasidėjęs. Krakmolas pirmiausia skyla prie sėklų kamerų bei vaisiaus kotelio. Jeigu šiose dalyse lieka šviesių plotelių, vadinasi vaisiai pradėjo nokti.

Nuskintuose vaisiuose krakmolas virsta cukrumi. Vaisių pektinui virstant tirpiuoju pektinu, jie minkštėja, tampa sultingi. Pernokusiuose obuoliuose pektino nelieka, minkštimas tampa miltingas. Visi šie procesai greičiau ir intensyviau vyksta aukštesnėje temperatūroje. Pavyzdžiui, esant +40 laipsnių C oro temperatūrai, obuoliai “kvėpuoja” 3 kartus lėčiau, negu esant +150 laipsnių C. Tad svarbu nuskintus šiltu oru obuolius kuo skubiau atvėsinti vėsioje patalpoje.